Blog

Skaitmenizacijos tendencijos statybų procese. Kokių pokyčių tikėtis?

Asociatyvi nuotr.

Šiandien užsakovams didžiausia vertybe tapo statybų greitis ir kokybė, nes kiekviena statybos proceso diena reikalauja papildomų kaštų ir finansinių resursų. Be skaitmeninių technologijų ir įrankių statybininkams tampa nebeįmanoma įgyvendinti užsakovų poreikių, kurie su kiekvienais metais vis labiau keičiasi.

Greitis, tikslumas ir kokybė – žymiai padidėjo per kelis dešimtmečius

Pavyzdžiui, prieš penkis dešimtmečius Sidnėjaus operos teatras buvo pastatytas per 14 metų, o šiandien statybininkai olimpinį miestelį ar Londono olimpinį stadioną pastato per kelerius metus. Ryškių pokyčių matome ir Lietuvoje, kur Sporto rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo statomi net 6 metus, o štai dabar „Continental“ gamyklos statyboms prireikė tik 2 metų.

Fenomenalių statybų greičio pavyzdžių šiandien matome ir Kinijoje, kur 57 aukštų dangoraižį Čangšos mieste statybininkai pastatė per 19 dienų arba kiekvienam jau girdėtą ligoninę Uhano mieste – per dvi savaites.

Minėti pavyzdžiai rodo, kad prieš kelis dešimtmečius buvo gerokai mažesni užsakovų poreikiai. Greitis šiandien tampa bene svarbiausiu komponentu statybose, o jo neįmanoma pasiekti be skaitmeninių technologijų ir įrankių.

Norėčiau akcentuoti, kad pirmiausia skaitmeninės technologijos statybos procese pakeitė projektavimą. Anksčiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai, šiandien turintys specialų terminą – BIM modeliai.

Kitas svarbus pokytis, kurį atnešė skaitmenizacija, tai – GPS naudojimas. Šiandien įvairius statybose naudojamus įrenginius galima sekti ir valdyti tiek kompiuteriais, tiek kitais išmaniaisiais įrenginiais.

Itin pasikeitė ir paties statybos proceso planavimas. Skaitmeninės technologijos padeda greičiau ir efektyviau planuoti darbus išmaniuosiuose įrenginiuose.

Skaitmeninės technologijos taip pat padeda įgyvendinti ir darbų saugos reikalavimus, nes per kelis dešimtmečius atsirado įvairios įrangos ir priemonių, kurios leidžia darbuotojams dirbti saugiau, sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių.

Dalius Gedvilas.

Be to, šiandien dažniausiai naudojamas ne popierinis, o jau elektroninis statybos darbų žurnalas. Anksčiau būdavo įprasta statybos darbus žymėti popieriniame žurnale ir viską pildyti ranka, o tuomet šiuos žurnalus kaupti stalčiuose. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dažniau duomenys pradedami kaupti skaitmeniniu formatu, pavyzdžiui, statinio brėžiniai ir 3D modelis, paslėptų darbų aktai, medžiagų ir gaminių sertifikatai, draudimo ir civilinės atsakomybės polisai, atsakingų asmenų licencijos, garantijos ir kt. dokumentai. Visi šie dokumentai gali ir turi būti kaupiami skaitmeniniu formatu per visą statinio gyvavimo ciklą. Tai ateityje taps norma statybose.

Ženkliai pasikeitė ir patys statybininkai, kurie šiandien yra šiuolaikiški, profesionalūs ir kokybiškai atliekantys darbus. Jiems nebeužtenka gerai išmanyti ir gebėti atlikti vieną funkciją statybvietėje. Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais statybos procese. Šiandien statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet tai daryti greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai, todėl statybos bendrovės vis labiau investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą.

Taip pat norėčiau paminėti ir darbininkų darbo laiko apskaitą – šiandien vis daugiau statybviečių Lietuvoje diegiasi Statybininko (STATREG) korteles, kuriose yra kaupiama informacija ne tik apie darbuotoją, bet ir jo darbo valandos. Statybvietėse šiandien naudojama ir alkoholio kontrolė tiek ateinant, tiek išeinant darbuotojams.

Statybų procesus labiausiai veikia BIM

Statinio informacinis modeliavimas, kitaip dar vadinamas BIM (angl. Building information modeling) leidžia geriau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. BIM modelis vizualizuoja visų projektavimo dalių projektinius sprendinius, todėl užsakovas geriau suvokia rezultatus.

BIM leidžia turėti greitesnę ir pigesnę statinio priežiūrą, remontą ir renovaciją, nes skaitmeninis statinio modelis – tai vienoje vietoje esanti informacija, kuri naudotina tiek statybos, tiek pastatų remonto ar renovacijos darbams.

Nėra abejonės, kad ateityje statybos elementai, detalės bus spausdinami 3D spausdintuvais, bet šio proceso pradžia prasideda nuo 3D modelio ir klasifikatoriaus informacijos. Šie duomenys paprastai BIM procese yra kaupiami ir tai tampa vertybe.D. Gedvilas

Taikant BIM žymiai sumažėja projektavimo klaidų tikimybė, kurių taisymas statybų aikštelėje labai brangiai kainuoja. Be to, išvengiama perteklinių medžiagų kiekių, o kartu išlaidų augimo, nes skaitmeniniame modelyje gaunami labai tikslūs reikalingų medžiagų kiekiai.

Inovacijų taikymas statybose leido padidinti darbuotojų darbo našumą, automatizuoti daugybę darbo procesų ir šio verslo sektoriaus konkurencingumą. Pagrindinė technologinių naujovių skatinimo priežastis yra brangi darbo jėga ES, todėl daugelį procesų, įskaitant ir projektavimo, siekiama automatizuoti – taip atsiranda didelė automatizuotų sistemų ir technologijų paklausa.

Nūdienos aktualijos ir ryškiausios skaitmenizacijos tendencijos

Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių technologijų ir priemonių, kurios ateityje taps dar inovatyvesnės ir pažangesnės.

Duomenų kaupimas. Kiekvienais metais daugybė juridinių ir privačių asmenų įgyja nekilnojamojo turto nuosavybę ir dažnai nesusimąsto, kad su kiekvienu sandoriu turi būti ir informacijos perdavimas. Praktika parodė, kad, jeigu statinys turi informacinį modelį su visais dokumentais, sukauptais projektavimo ir statybos metu, šių duomenų vertė tampa svarbi eksploatuojant statinį. Nėra abejonės, kad ateityje statybos elementai, detalės bus spausdinami 3D spausdintuvais, bet šio proceso pradžia prasideda nuo 3D modelio ir klasifikatoriaus informacijos. Šie duomenys paprastai BIM procese yra kaupiami ir tai tampa vertybe.

Kiekvienos statybos metu sukaupiama vertinga informacija: statinio brėžiniai ir 3D modelis, paslėptų darbų aktai, medžiagų ir gaminių sertifikatai, draudimo ir civilinės atsakomybės polisai, atsakingų asmenų licencijos, garantijos ir kt. dokumentai. Visi šie dokumentai bus kaupiami skaitmeniniu formatu per visą statinio gyvavimo ciklą.

3D spausdintuvai. Inžinieriai visame pasaulyje tobulina metodą, kol kas naudojamą paprastesniems procesams – 3D spausdintuvus. Jie namus stato sluoksniuodami: vienas sluoksnis spausdinamas ant kito ir taip formuojama namo siena. JAV bendrovė „Contour Crafting“ sukūrė spausdintuvą, kuris spausdina visomis kryptimis – į ilgį, plotį ir aukštį. Ši bendrovė teigia, kad 180 kvadratinių metrų namas gali būti pastatytas per 24 valandas. Anksčiau tokios statybos trukdavo net šešis mėnesius.

Surenkamoji – modulinė statyba. Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se po­pu­lia­rūs mo­du­li­nės kons­truk­ci­jos na­mai Lie­tu­vo­je kol kas dar nėra dažnai pasitaikantis variantas. To­kį na­mą pa­gal stan­dar­ti­nį pro­jek­tą įgu­dę spe­cia­lis­tai pa­sta­to surenka per po­rą mė­ne­sių. Puikus pavyzdys – 3D biurų pastatas Dubajuje, kuris buvo atspausdintas per 17 dienų ir tik 2 dienas užtruko jo surinkimas.

Dronai. Daug statybviečių, ypač užsienyje, vis dažniau pasitelkia dronus, kurie sutaupo daug laiko ir finansinių resursų. Kaip? Jie suteikia galimybę per kelias minutes apžiūrėti objektą iš viršaus. Jeigu tai darytų žmogus – užtruktų kartais net ne vieną dieną, o gal net ir savaitę.

Robotizacija. Ateityje didžiąją dalį darbų statybose atliks kompiuteriai, dirbtinis intelektas ir naujausi jutikliai. Šiandien robotai jau gali atlikti tokius darbus kaip plytų klojimas ar armatūros tvirtinimas, o tai reiškia, kad jie gali daryti nemažą, o gal net visus, žmonių atliekamus darbus statybvietėje. Robotai jau dabar įrodė, kad beveik neįsikišant žmogui gali pastatyti namus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Šveicarijoje duris atvėrė tik robotų pastatytas namas, o Seulo robotų muziejaus statyboms, kurias planuojama baigti 2022-aisiais, taip pat buvo pasirinkti tik robotai. Dar vienas pavyzdys – robotai mūrininkai, kurie gali sumūryti iki 3 000 plytų per dieną, kai žmogus sumūrija vidutiniškai 500 plytų. Investicijos į robotiką reikalauja nemažų finansinių resursų, tačiau ilguoju laikotarpiu turi itin didelį atsiperkamumą.

Šiuo metu daugeliui šios naujovės gali pasirodyti kaip tolima perspektyva ir pavyzdžiai, kurie dar itin toli nuo šiandienos realybės. Tačiau technologijos į statybų pramonę ateina su didele sparta ir netolimoje ateityje statybos procesai vyks visiškai kitaip, negu esame įpratę matyti.

Kokių pokyčių reikia ateityje?

Norint užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir subalansuotą statybos sektoriaus augimą bei eiti pramonės revoliucijos link reikia sparčių ir efektyvių investicijų tiek iš verslo, tiek iš pačios valstybės pusės. Neišvengiamai turi būti didinamas Lietuvos ekonomikos pažangumas, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas, t. y. vis labiau skaitmenizuojamas verslas. Jeigu pereisime prie skaitmeninės ir žiniomis grįstos ekonomikos, joje vyraus gerai apmokamos ir aukštos kompetencijos reikalaujančios darbo vietos, bus sparčiai vystomos inovacijos ir didelės vertės produktai.

Atsižvelgiant į augančius Lietuvos ekonomikos poreikius ir esamą statybų sektoriaus lygį, palyginti žemą darbo našumą (Lietuvos darbo našumo vidurkis apie 62 % ES27 vidurkio), didėjančias išlaidas resursams bei aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų resursų potencialo trūkumą, kitų šalių iniciatyvas didinti statybų sektoriaus konkurencingumą, Lietuvos statybų sektoriuje reikia didelių pokyčių bei naujo požiūrio darbo našumo ir valdymo srityse. Pasaulyje sparčiai vystantis statybų ir informacinėms bei ryšių technologijoms, Lietuvoje būtina į tai reaguoti, suformuoti bei įgyvendinti vieną skaitmeninį statybų informacijos modelį.

Platus BIM taikymas Europos architektūros, inžinerijos ir statybos sektoriuje ne tik sumažins projektavimo, statybos darbų bei eksploatacijos kainas, apmokomas iš valstybių biudžeto, bet ir padės globaliam Europos Sąjungos konkurencingumui, leis įgyvendinti taršos mažinimo bei energinio efektyvumo didinimo uždavinius, t. y. nuo 2020 m. statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus.

Taip pat dėl klimato kaitos žmonija privalės imtis veiksmingų priemonių, kad būtų pakeisti vartojimo įpročiai. Tikėtina, kad ateityje visos statybos vyks taikant žaliąsias technologijas ir perdirbimas medžiagas. Tai gali tapti privaloma ir vieną dieną greičiausiai bus įteisinta specialiu reglamentu.

Trys pagrindiniai veiksniai lems ateities statybų technologijų vystymąsi: planeta, žmogus ir visame statinių gyvavimo cikle uždirbama pelno norma. Tai taps kelrodžiu statybų inovatoriams.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas

 

 

 

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 birželis-liepa

Norite spausdinto žurnalo kiekvieną mėnesį tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 20 eurų!

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.