• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Šimtametė miesto sodo ideologija vis dar aktuali

2013 rugpjūčio 23 d.

Urbanistinės plėtros modeliavimo ir darnių bendruomenių plėtros srityje Jungtinė Karalystė (JK) yra sukaupusi didelę patirtį. Pažangi šalies patirtis daugiausia siejama su Ebenezerio Howardo miesto sodo koncepcija. Jos autorius siekė spręsti gyventojų sveikatos ir pramonės taršos augimo Anglijos miestuose uždavinius, žaliame lauke, pigioje užmiesčių žemėje įkurdamas humaniškus apie 32 tūkst. gyventojų talpinančius miestus.

Didžiausia statybų aikštelė

Pagal E. Howardo siūlomą modelį XX amžiaus pradžioje pastatyti Velviko ir Letčverto miestai. Miesto sodo koncepcija, o tai pasitaiko retai, tapo visuotinai pripažinta pasaulyje. Daugelyje šalių šios idėjos, paremtos augančia ekonomika, gyventojų skaičiumi ir būsto poreikiu, tapo naujų miestų kūrimo valstybės programų dalimi. Tokios programos buvo sėkmingai įgyvendinamos Anglijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, pasiekė Ameriką, Australiją. 1976 metais Paryžiuje buvo sukurta tarptautinė naujų miestų asociacija INTA (International New Town Association). Lietuvoje toks miestas buvo pastatytas Elektrėnuose (generalinio plano autorė – architektė Birutė Kasparavičienė).

Tarptautinės būsto ir planavimo federacijos (IFHP), įkurtos 1913 metais ir vienijančios narius iš 60 pasaulio valstybių, pirmasis prezidentas buvo būtent miesto sodo koncepcijos autorius E. Howardas.

Todėl ir konferencija, skirta miesto sodo idėjos šimtmečiui, neatsitiktinai surengta Londone. Šįkart miestas pasirodė augantis, skubantis, triukšmingas ir kontrastingas. Londoną su daugybe kranų centre (Viktorijos gatvėje), rytinėje dalyje (Doklande, Stratforde), pietuose (Kings Kroso stoties rajone) ir kitose vietose galima drąsiai vadinti didžiausia Europos statybų aikštele, kuri, beje, praryja ir Lietuvos statybininkus. Miesto teritorija tokia didelė, kad net nuo 310 metrų aukščio dangoraižio „Shard“ (architektas Renzo Piano) stogo neįžvelgi miesto ribų, jame tilptų Baltijos šalių ir dar kelių valstybių gyventojai.

Miestas labai smarkiai auga ir pasiekė didžiausią gyventojų skaičių. Čia reikia naujų darbo vietų, naujo būsto, naujos viešosios infrastruktūros, poilsio teritorijų. Didžiausias miesto plėtros rezervas – užterštų pramoninių, uosto teritorijų valymas, konversija ar atnaujinimas.

Kokios temos buvo nagrinėjamos?

Švenčiant miesto sodo koncepcijos gyvavimo 100-ąsias metines IFHP konferencijoje pripažinta, kad šios idėjos tebėra aktualios ir įgauna naujų krypčių. Daugiausia jos siejamos su ekomiestų, ekokvartalų ir miesto parkų kūrimu, agroveikla mieste. Taip pat buvo kalbama apie protingojo miesto modelius. Miestų planuotojai ir projektuotojai buvo raginami naujai atrasti miestą ir jo viešąsias erdves, deguonį ir vietos išteklius generuojančias ar naikinančias veiklas, atsižvelgti į gyventojų vertybes ir keisti vis labiau įsigalintį vartotojišką gyvenimo būdą.

Anglijos miestų ir regionų planuotojų asociacija, įkurta 1899 metais, parengė rekomendacijas, kaip kurti šiuolaikinius miestus sodus ir priemiesčius. Jose pripažįstama, kad miesto sodo principai yra aktualūs ir šiandien, plėtojant priemiesčius, miesto struktūras. Tam reikalinga aiški vizija ir lyderyste pagrįstas visuomenės dalyvavimas, žemės vertės didinimas bendruomenių naudai, savivaldybių žemės ir ilgalaikio turto nuosavybė, mišrus būsto ir apgyvendinimo tipas, prieinamas gyventojams. Taip pat estetiškas ir kūrybiškai suprojektuotas būstas su sodais, skirtas sveikata besirūpinančioms bendruomenėms, darbo vietos, galimybė lengvai patekti į darbą, auginti maistą, taip pat bendruose sklypuose, bendri žalieji plotai, vadinamasis žaliasis žiedas urbanistiniam sprogimui užkirsti, lengvai pasiekiami parkai, pasižymintys biologine įvairove. Galiausiai – aukštos kokybės sodai ir daržai, medžiais apsodintos gatvės. Vietos kultūros, poilsio ir prekybos infrastruktūra turi būti pasiekiama pėsčiomis, taip pat reikalinga integruota ir prieinama transporto infrastruktūra.

Galima sakyti, kad šie humaniški ir socialiai orientuoti miesto principai bei jų interpretavimo klausimai ir buvo IFHP konferencijos esmė. Svarbiausias mintis išsakė prof. Peteris Hallas. Anot jo, geriausių darnios miestų plėtros pavyzdžių yra Skandinavijoje aplinkosaugos srityje, Vokietijoje – pramoninių teritorijų konversijos, Prancūzijoje – viešojo transporto, o Nyderlanduose yra daugiausia prieinamo nuomojamo kokybiško būsto. Freiburgo mieste Vokietijoje galima rasti visus minėtus miestų plėtros pasiekimus.

Kas aktualu Lietuvai?

Įžvalgūs ir greiti sprendimai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad miesto sodo principai žinomi, tačiau dar neįgyvendinti. Situaciją aštrina greiti ir netolygūs pasikeitimai socialinėje, aplinkos bei ekonomikos srityse, urbanistikos tendencijos, kylančios dėl ekologinių klausimų neišmanymo ar ignoravimo. Kitos mūsų problemos yra susijusios su teritorijų planavimo sistemos virtimu leidimų gavimo procesu ir teisės aktų rinkiniu, skirtingai nupieštų ir neaiškių ženklų pančiojamais žemėlapiais, kuriuos žmonės ir politikai menkai skaito, nevienodai traktuoja.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad