A++ energinio naudingumo klasės statybos techniniame reglamente numatytas reikalavimas sukėlė nemažai iššūkių statytojams. Įmonės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ekspertai, kurių specializacija jau daugiau nei 16 metų – statybų ir pastatų techninė priežiūra, pastebi, kad šiuo metu, sertifikuojant gyvenamuosius pastatus, vis dažniau iškyla įvairių problemų dėl to, kad statytojams nepavyksta pasiekti reikiamos A++ klasės.
Įmonės direktorius Gediminas Butkus atkreipia dėmesį, kad bene daugiausia iššūkių kelia inžinerinės sistemos – rekuperacinė sistema, šilumos šaltinio naudingumo koeficientas: „Dažnu atveju statytojai pasirenka pigesnį variantą, kuris neatitinka net minimalių A++ klasės reikalavimų. Pavyzdžiui, jei pastate ar jo dalyje įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,68), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.“
Specialistė pabrėžia, kad šilumos šaltinio parametrus būtina rinktis vadovaujantis statinio projekto techninėmis specifikacijomis, nes projektuotojai dirbdami įvertina pastatus, kokio galingumo ir minimalaus naudingumo koeficiento įrenginiai būtini. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, ką nurodo projektuotojai ar sezoninis įrenginio šildymo veiksmingumo rodiklis (SPF angl. Seasonal Performance Factor) ar šilumos siurblio efektyvumo koeficientas (COP angl. Coefficient Of Performance), kadangi naudojamas yra SPF rodiklis, kuris skaičiuojamas COP*0,9. Taip pat negalima painioti COP su sezoniniu veiksmingumo koeficientu (SCOP, angl. Seasonal Coefficient Of Performance) – tai visiškai skirtingi koeficientai, nes SCOP reikšmė gerokai didesnė už COP.
Išskiriamos ir kitos vykdant statybos darbus dažnos klaidos: kartais statytojai bando sutaupyti plonindami šiltinamuosius sluoksnius: stogo arba grindų šiltinamuosius sluoksnius įrengia 5–10 cm plonesnius, nei numatyta statinio projekte, taip rizikuodami nepasiekti A++ energinio naudingumo klasės.
Taip pat statytojai, gerai neįvertinę projekto specifikacijų bei taupydami, langus kartais montuoja ne šiltinamajame sluoksnyje, o mūre. Šiuo atveju sertifikuojant pastatą šalčio tiltelio reikšmė gali skirtis net dvigubai, o tai turi reikšmingą įtaką pastato energetinio naudingumo klasei.
Svarbus detalus projektas ir nuosekli techninė priežiūra
Įmonės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad, norint pastatyti energijos beveik nevartojantį pastatą, pirmiausia reikia pradėti nuo detalaus ir aiškaus projekto, kuriuo vadovaujantis statybininkams nekiltų daug papildomų klausimų dėl įgyvendinimo. Rekomenduojama samdyti tik atestuotas įmones, kuriose dirba kvalifikuoti specialistai, šios įmonės teikia rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentus, visada turi privalomuosius draudimus.
Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, ji padeda išvengti tipinių klaidų. Projekto techninis prižiūrėtojas turi lankytis objekte bent dukart per savaitę ir kiekvieno technologinio proceso metu, prižiūrėti darbus, kad jie būtų atlikti remiantis projektu, techniniais reglamentais, statybos taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
Platus kvalifikuotų paslaugų spektras
UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ rūpinasi statybų bei pastatų technine priežiūra visoje Lietuvoje. Bendrovė klientams gali pasiūlyti platų paslaugų asortimentą statybos sektoriuje ir padėti paruošti visus reikalavimus atitinkantį statinio projektą. Profesionali komanda atlieka statinių ir statybų priežiūrą, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, techninių ir energinių pasų sudarymą, vykdo žemės sklypų, pastatų kadastrinius matavimus, elektrofizikinius matavimus, energiškai efektyvių pastatų projektų energinius moduliavimus, termovizinius tyrimus, taip pat atlieka ir pastato pralaidumo orui (sandarumo) testus, darbų saugos koordinatoriaus funkciją.
