• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Senų daugiabučių apsuptyje – kitoks naujo kvartalo gyvenimas

2014 vasario 19 d.

2014 m. vasario 17 dieną Vilniuje oficialiai paskelbtos daugiabučių komplekso „LightHouse“ pirmojo etapo pabaigtuvės. Namai priduoti Valstybinei komisijai.

„Šviesioms mintims, lengvam gyvenimui“ – tokiu šūkiu savo naują projektą pristato nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“. Sostinės Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų sankirtoje, netoli judrių gatvių rezginio ir prekybos centrų, atsirado vietos savita atmosfera išsiskiriančiam miestui mieste – trijų 7–9 aukštų daugiabučių kompleksui „LightHouse“. Šviesa ir lengvumas – raktiniai viso projekto žodžiai.

Pirmiausia – vienijanti idėja

Bendra idėjinė projekto linija, pasak projekto architektūrinės dalies vadovės, bendrovės „Eventus Pro“ architektės Irinos Gečienės, atsirado bendrose kūrybinėse projekto komandos dirbtuvėse. Projekto plėtotojai ir projektuotojai drauge ieškojo temos, kuri galėtų vienyti visas projekto dalis: nuo architektūros iki butų planavimo ir reklamos šūkių.

Rezultatas – nestandartinė daugiabučių projektuose lengva ir žaisminga architektūra. „LightHouse“ namuose ypač daug natūralios šviesos. Lengvumo įspūdį kuria ne tik dideli langai, bet ir šviesai laidžios dekoratyvinės pertvaros bei balkonų atitvaros.

Lengvumą spinduliuoja ir pastatų išdėstymas – dairantis „LightHouse“ teritorijoje nekyla noro replikuoti apie brangią ir todėl maksimaliai taupomą sostinės žemę. Kai buvo rengiamas detalusis projekto planas, buvo svarstoma galybė pastatų tūrių išdėliojimo variantų. Bet, pripažino architektė
I. Gečienė, tik iškilus pastatams iki galo patikėta, kad sprendimas statyti tris atskirus korpusus su patraukliai suplanuotu, jaukiu kiemu centre buvo tikrai optimalus. „LightHouse“ projekto statybos darbų vadovas, bendrovės „Naresta“ specialistas Eimantas Kovalenko įsitikinęs, kad nesuspaustos erdvės pojūtis liks ir ateityje, kai bus įgyvendinti tolesnių etapų planai.

Tiki protingojo namo sistemos daugiabutyje būtinybe

Tinkamą, nors iki šiol daugiabučių namų projektuose Lietuvoje nematytą sprendimą – investuoti daugiau kaip pusę milijono litų į vadinamąsias protingojo namo sistemas, tiki priėmusi ir bendrovė „MG Valda“. „Plėtodami kiekvieną projektą visuomet galvojame, kokią pridėtinę vertę galėtume sukurti būsimiems pirkėjams ir kaip galėtume pagerinti jų gyvenimo kokybę, – aiškino bendrovės „MG Valda“ specialistas, „LightHouse“ projekto vadovas Jurgis Bundonis. – „LightHouse“ namai skirti aktyviam miesto žmogui, kuris taupo laiką, domisi naujovėmis ir nori gyventi lengvai bei patogiai. Mes neplėtojame ekonominės klasės projektų, orientuotų į mažiausią kainą, nes tokiu atveju taupytume žmonių gyvenimo kokybės sąskaita.“

Anot „MG Valdos“ atstovo, ekonominės klasės rajono apibrėžimą Fabijoniškės ar Šeškinė gavo tik dėl to, kad ten iki šiol plėtoti projektai buvo ekonominės klasės. Bet ši vieta, įsitikinęs J. Bundonis, nusipelno daugiau: iš čia puikus susisiekimas su miesto centru, gerai išplėtota infrastruktūra – visos aplinkybės skatino įgyvendinti aukštesnės klasės projektą.

Kodėl plėtotojai pasirinko investuoti ne, tarkime, į energinio naudingumo A klasę („LightHouse“ sertifikuotas B klase), o į protingojo namo sistemą? Anot J. Bundonio, ši siūlo daugiau nei energinio naudingumo A klasei būtini elementai.

„Protingojo namo sistema prisideda prie mūsų siektinų vertybių įgyvendinimo – jos ne tik padeda taupyti šilumą, bet ir užtikrina saugumą, apdoroja ūkio duomenis, gyventojų forumas leidžia prisijungus prie tos pačios sistemos greitai ir efektyviai spręsti iškilusius klausimus ar tiesiog skatina bendruomeniškumą – galvojame, kad tai papildoma vertė, – komentavo J. Bundonis. – Tobulu atveju, žinoma, būtų galima užtikrinti ir energinio naudingumo A klasę, ir įdiegti protingojo namo sistemą. Tačiau tenka pripažinti, kad gyventojai kol kas nėra pasirengę mokėti už tokį maksimalų variantą.“

Automatizuotas valdymas ir apskaita padės taupyti

„LightHouse“ kvartale bendrovės „Elsis TS“ įdiegta automatizuota paslaugų valdymo (dispečerizavimo) sistema pirmiausia leis sutaupyti mokesčius už šildymą. Sistema leidžia kiekvienam daugiabučio namo gyventojui savo buto šildymą valdyti realiu laiku prisijungus prie interneto arba pagal iš anksto numatytą vieną iš keturių galimų scenarijų, nustatyti norimą temperatūrą atskiruose kambariuose skirtingu paros metu. Įmonės „Elsis TS“ specialistų teigimu, sumaniai reguliuojant šildymą, naudojantis šia sistema, galima sutaupyti net iki 30 proc. šildymo sąnaudų.

Be to, protingojo namo sistema automatiškai išskaičiuos iš apskaitos įrenginių kiekvieno buto sunaudotų šilumos, vandentiekio, elektros resursų duomenis, juos perduos, apdoros ir kaups duomenų bazėje.

Kita svarbi sistemos funkcija – kvartalo saugumą užtikrinantis saugumo – vaizdo stebėjimo – modulis, kuriuo galima naudotis ir nuotoliniu būdu pasitelkus kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Vaizdo kameros leis pamatyti ar prireikus vėliau išsiaiškinti, kas, tarkime, buvo patekęs į požeminę automobilių aikštelę, laiptinę. Vaizdo kameros padės stebėti ir vidinio kiemo erdvę. Beje, visa namų teritorija yra aptverta, į ją galima patekti tik pasinaudojus elektroniniu raktu.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad