„Galima įsivaizduoti, kiek rūpesčių kyla, jei, tarkime, daugiaaukščiame pastate, drėkinamame keliais agregatais, yra keliasdešimt nuomininkų ir pusė jų taupydami atsisako drėkinimo. Spausti juos tuo, kad nusižengiama statybos techniniam reglamentui? Nuomininkas gali pasakyti: tai, kad kelis mėnesius mano biure bus mažesnė santykinė drėgmė, yra mano problema ir mano sveikatos bėdos. Ir jei nuomotojas užsispirs, nuomininkas ras kitų patalpų. Ką tada daryti? Siųsti higienos specialistus, kad nustatytų neatitikimą normatyvams? Bet tada reikės uždrausti eksploatuoti ir daugybę daugiabučių“, – svarstė A. Ratkevičius.

Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų specialistas, inžinierius nesididžiuoja, kad projektuotojams dėl to tenka sukti uodegą ir rašyti aiškinamuosiuose raštuose, esą dėl užsakovo pageidavimo santykinės drėgmės reguliavimas nėra numatytas.

Nekilnojamojo turto projekto plėtotojų nuostatas, svarstė A. Ratkevičius, galbūt galėtų pakeisti supratimas, kad galima sutaupyti, pavyzdžiui, išvengiant išlaidų rezervinei elektros galiai įrengti. Tai leistų elektros galingumo, sunaudojamo šalčio mašinų, perjungimas oro drėkinimo įrangai.

„Tai daryti leidžia faktas, kad abi funkcijos reikalingos skirtingu metu: drėkiname patalpas žiemą, vėsiname – vasarą“, – aiškino A. Ratkevičius. Jeigu siekiant komfortiškai drėkinti orą visame pastate elektros galios prireikia daugiau, negu jį vėsinant, galima sutarti, kad bus pasitenkinama bent jau pakankamu minimumu – tarkime, 35 proc. santykine oro drėgme.

Kai sprendimus padiktuoja technologija

Statinių, kuriuose oro drėkinimo sistemos ne tik įrengiamos, bet ir įjungiamos, vis dėlto yra. Tai – gamybinės patalpos, kuriose tam tikro drėgnio oro reikalauja technologiniai procesai. Pasak G. Šiupšinsko, įprastai tai – modernios, kokybės siekiančios tekstilės ar spaudos įmonės.

„Tekstilės bendrovėms tai svarbu dėl gamybos proceso metu susidarančių elektrostatinių krūvių, spaustuvėse popierius irgi elektrinsis, jeigu bus žema santykinė oro drėgmė, – komentavo A. Ratkevičius. – Teoriškai oro drėkinimas turėtų būti ligoninių operacinėse. Bet esu apie tai kalbėjęs su gydytojais – jie moja ranka: operacinėse ne visada yra net elementarus vėdinimas.“

Geresnes gyvenimo sąlygas įprastai turi gyvūnai: pagal europines normas suprojektuoti vivariumai, pasak A. Ratkevičiaus, turi oro drėkinimo sistemas – gyvūnai nėra tokie atsparūs kaip žmonės.

Santykinės drėgmės reikšmė

Santykinė oro drėgmė yra vienas pagrindinių žmogaus savijautą patalpose veikiančių parametrų kartu su vidaus temperatūra ir oro kokybe (CO2 kiekis). Esant drėgnam orui, susidaro geresnės sąlygos atiduoti šilumą, todėl žmogaus organizmas labiau atšąla ir jaučia šaltį, nors patalpos temperatūra gali būti palyginti aukšta. Sudrėkusių sienų laidumas šilumai yra gerokai didesnis, jų temperatūra žemesnė, todėl tarp žmogaus kūno ir sienų susidaro didesnis temperatūros skirtumas, dėl to padidėja šilumos atidavimas ir kūnas labai atšąla. Tai gali paaštrinti sąnarių ligas, reumatą, kvėpavimo sistemos ligas ir peršalimą.

Esant mažesnei oro drėgmei šilumos atidavimas laidumu gerokai sumažėja, todėl ir oro temperatūra gali būti kiek žemesnė. Tačiau intensyviau garuojant drėgmei nuo kūno paviršiaus, atsiranda odos ir gleivinės džiūvimo jausmas.