Santykinė oro drėgmė patalpose veikia žmonių sveikatą ir darbingumą, turi įtakos pastatų konstrukcijų būklei, o norminius jos parametrus apibrėžia statybos techninis reglamentas. Vis dėlto Lietuvoje į šių normatyvų laikymąsi įprastai žiūrima pro pirštus. Kaip ir mechaninio patalpų vėdinimo klausimu, nekilnojamojo turto projektų plėtotojai motyvuoja nepageidaujamomis įrangos ir eksploatacijos išlaidomis, už kurias esą dar retas pasirengęs sumokėti. Todėl techninėje užduotyje projektuotojams dažnai nurodoma taip: numatyti galimybę įrengti drėkinimą.
Didžiausios – eksploatacijos išlaidos
Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo specialistai sako, kad drėkinant orą esminės išlaidos sietinos ne su pačia įranga ir jos montavimu (dėl to vis dar atsisakoma rekuperacinių ar bent mechaninių vėdinimo sistemų), o su eksploatacija – elektros energijos sąnaudomis, kurios gali viršyti reikalingas patalpoms vėsinti vasarą. Todėl net vis įspūdingesnės architektūros Vilniaus verslo centruose įrengtas oro drėkinimo sistemas galima suskaičiuoti ant vienos ar dviejų rankų pirštų. Ir jų įrengimas dar nieko nereiškia.
„Norėčiau pamatyti tą verslo centrą, kuriame oro drėkinimo sistema ne tik įrengta, bet ir eksploatuojama, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros specialistas doc. dr. Giedrius Šiupšinskas. – Formaliai žiūrint, A klasės (ne energijos požiūriu) pastatai turi užtikrinti tam tikras mikroklimato sąlygas, ir viena sudedamųjų mikroklimato dalių yra santykinė oro drėgmė. Bet, pavyzdžiui, Vilniuje esantis „Europos“ centras, kuris deklaruoja esantis A klasės, oro drėkinimo sistemos neturi. Anksčiau žiemą čia biuruose būdavo tiesiog dalijami drėkintuvai.“
Nekilnojamojo turto bendrovės „Newsec“ biurų projektų vadovas Baltijos regione Martynas Babilas teigė, kad biuro patalpų ieškančios įmonės vis dažniau teiraujasi apie patalpų drėkinimo galimybes. Įprastai labiau domisi ir rūpinasi tos kompanijos, kurios turi daugiau darbuotojų ir kurių biurai intensyviau suprojektuoti – nesvarbu, ar jos lietuviškos, ar tarptautinės. Už drėkinimo sistemos eksploatacijai reikalingą elektros energiją standartiškai prašoma sumokėti patalpų nuomotojų – tai netiesioginiai komunaliniai mokesčiai.
Prisotinti orą drėgmės – sudėtinga
Tie keli mėnesiai, kai patalpų naudotojai kenčia nuo sauso oro, yra žiemos metu. Taigi tai investicijos dėl kelių mėnesių. Taip, kaip ir patalpų vėsinimo įrangos atveju. Bet čia netinka kalbėti apie investicijas tik dviem ar trims mėnesiams.
„Nors naudojama tik du ar tris mėnesius per metus, tuo laikotarpiu drėkinimo sistema tampa labai svarbi, nes pasiekti norminę – 40–60 proc. – santykinę drėgmę, taigi ir sukurti komfortišką aplinką, be jos neįmanoma, – pabrėžė biuro patalpų nuomos specialistas M. Babilas. – Būna, kad kabinami kokie keraminiai vazonėliai su vandeniu ant radiatorių, bet… “
Specialistai pripažįsta, kad prisotinti drėgmės išsausėjusį orą nėra paprasta. Pasak VGTU specialisto G. Šiupšinsko, net jei oro drėgmė lauke siekia 100 proc., sušildžius į pastatą patekusį, tarkime, 10 laipsnių orą, santykinė drėgmė gali tesiekti 15 proc. Norint sudrėkinti orą pirmiausia jį teks gerokai daugiau sušildyti – ne iki 20, o gal net iki 40 laipsnių, ir tada į jį kuo mažesniais lašeliais išpurkšti vandenį, kad oras absorbuotų drėgmę.
