Šalčininkų miškų urėdijoje mediena prekiaujama naudojantis Apvaliosios medienos elektronine pardavimų sistema (AMEPS). „Pirmiausia taip sutaupoma laiko, nes gerokai sumažėja popierinio darbo,

be to, elektroninė pardavimų sistema užtikrina operatyvumą – laimėjęs pirkėjas jau matomas po 15 minučių, ir viešumą – bet kuriam asmeniui prieinama informacija apie medienos pirkėjus, laimėtojus, kainas. Taip pat ši sistema suteikia galimybę išvengti žmogiškojo faktoriaus niuansų, nes laimėtojus nustato programa“, – kompiuterizuoto pardavimo privalumus vardijo urėdijos vyriausiasis inžinierius Gediminas Česnulevičius.

Pirkėjai – Lietuvos perdirbėjai

Praėjusiais metais Šalčininkų miškų urėdija pardavė 88 tūkst. kietmetrių apvaliosios medienos ir kiek daugiau nei 7 tūkst. kietmetrių biokurui naudojamų kirtimo atliekų.

„Didžiąją dalį kirtimo atliekų taip pat parduodame per elektroninius aukcionus, dalį – mažmeninėje prekyboje, praėjusiais metais ši sudarė apie 300 kietmetrių. Šiemet mūsų kirtimo atliekų pardavimo planas – 6,3 tūkst. kietmetrių, iš kurių 300 kietmetrių parduosime gyventojams“, – aiškino vyriausiasis inžinierius G. Česnulevičius.

Didžiausią urėdijos pajamų dalį – kiek daugiau nei 90 proc. – sudaro lėšos už parduotą apvaliąją medieną. Vidutinė medienos pardavimo kaina 2013-aisiais siekė 124 litus už kubinį metrą. Pradinė aukciono kaina nustatoma pagal vidutinę naujausio įvykusio aukciono kainą. Šiais metais pasitelkiant AMEPS vykusiuose medienos aukcionuose medienos kainos šiek tiek pakilo.
Pagrindiniai urėdijos produkcijos pirkėjai – Lietuvos medienos perdirbėjai, tokie kaip bendrovės „Baltwood“, „StoraEnso Lietuva“ ar GKF.

G. Česnulevičiaus teigimu, visa aukcionuose parduodama produkcija sėkmingai realizuojama, tad urėdija gali ne tik išsilaikyti, bet ir pelningai dirbti.

Pažabojo pragaištingą ugnį

Urėdija nemažai lėšų skiria infrastruktūrai. 2013-aisiais į 209,5 kilometro miško kelių priežiūrą investuota 362,3 tūkst. litų nuosavų lėšų, iš viso urėdija rūpinasi 586,5 kilometro miško kelių. Praėjusiais metais taip pat buvo nutiesta 0,85 kilometro miško kelio Dieveniškių girininkijoje. Šiems darbams panaudota 146 tūkst. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų bei 7,8 tūkst. litų urėdijos lėšų.

Miškų urėdija organizuodama prekybą mediena stengiasi maksimaliai prisitaikyti prie oro sąlygų, kad išvežant medieną kuo mažiau būtų pažeidžiami miško keliai. Daugiau problemų kyla dėl privačių miškų savininkų, kurie ne visada paiso oro sąlygų. Tokiais atvejais jie įspėjami tausoti kelius, o jei šie sugadinami, reikalaujama, kad pažeidėjai kelius sutvarkytų.

Urėdija kelių priežiūrai ir remontui naudoja savo greiderį, ratinį ekskavatorių bei savivartį. Žvyras ir smėlis šioms reikmėms imamas iš miškų urėdijos eksploatuojamų mažųjų karjerų.

Šalčininkų urėdijos tiesiogiai valdomi miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Problemai spręsti įdiegta automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema, taip pat atnaujintas priešgaisrinių automobilių parkas. Šiems projektams įgyvendinti buvo pritraukta Europos Sąjungos fondų lėšų.

„Anksčiau priešgaisrinio sezono metu stebėjimo bokštuose turėdavo budėti 10 žmonių, jie dirbdavo itin sudėtingomis sąlygomis. Dabar centriniame pulte pakanka dviejų operatorių, kurie stebi visą teritoriją“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas D. Žutautas.

Šalčininkų miškų urėdijoje įrengta 20 rekreacinių objektų: 17 atokvėpio vietų, kurių viena pritaikyta neįgaliesiems, dvi poilsiavietės, mokomasis takas, kurio dalis irgi pritaikyta neįgaliesiems. Praėjusiais metais rekreacinių objektų priežiūrai urėdija išleido 31,3 tūkst. litų.

Šiuo metu Šalčininkų rajonas yra įtrauktas į didesnės grėsmės zoną dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus, todėl miškų urėdijai atsirado papildomų pareigų. Darbai miške suderinti su Šalčininkų valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Kas dieną po miško tvarkymo darbų nustatyta tvarka autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, skirtais afrikinio kiaulių maro sukėlėjams sunaikinti, dezinfekuojami visų transporto priemonių ratai ir darbuotojų avalynė.