Visų pirma būtina peržiūrėti daug teisės aktų: pradedant Civiliniu kodeksu, baigiant kitais įstatymais ir teisės aktais.
Prieš dešimt metų savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė studiją, kurioje nagrinėjo senų daugiabučių šilumos naudojimą, jų konstrukcijų susidėvėjimą. Remiantis ja, reikėtų nugriauti visus Žirmūnų gyvenamojo rajono daugiabučius. Tai vienas seniausių rajonų: pastatų konstrukcijos čia suprojektuotos prieš 50–100 metų, kai kuriuose namuose jų amžius siekia 70 metų.
Pavyzdžiui, Šnipiškėse susiduriama su dar kita problema. Čia yra metalinių garažų zona, juos būtina iškeldinti, bet įstatymų bazė neleidžia to daryti, nes garažai yra gyventojų nuosavybė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą išsaugoti medinę Šnipiškių architektūrą (jokių griovimo darbų negali vykti Giedraičių gatvėje, čia mediniai namai galėtų būti tik restauruojami). Kitur procesas vyksta. Verslininkai išsiperka apgriuvusius namus ir stato modernius būstus. Remiantis Vilniaus bendruoju planu, šiame rajone naujai formuojamas miesto centras.
Steponas VAIČIKAUSKAS
Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas
Savivaldybė apsisprendė griauti du daugiabučius namus, esančius Želvos gatvėje, nes jų būklė tragiška. Jiems mažų mažiausiai reikalingas kapitalinis remontas. Šiuo metu iškeldiname gyventojus, planuojame, kad kitais metais jie jau bus perkelti į kitą socialinį būstą, ir šie namai liks tušti. Tuomet galutinai apsispręsime, ką toliau daryti.
Kol kas laukiame verslininkų, kurie sutiktų suteikti gyventojams būstą kitose miesto vietose, iniciatyvos. Tuomet jiems perleistume tuščius daugiabučius, kad čia būtų galima įrengti butus arba biurus. Kol kas įmonių susidomėjimo nesulaukėme.
Savivaldybė šiuo metu rengia ir žemės sklypų greta abiejų daugiabučių formavimo ir pertvarkymo projektus. Manome, kad niekas nesutiktų įsigyti vieną daugiabutį, nes tektų įsikurti greta gyventojų, kurie kelia įvairių problemų.
Jei nerasime tinkamo varianto, kaip gyventojus perkelti į kitą būstą, tuomet abu daugiabučius planuotume parduoti, o už gautus pinigus nupirkti socialinių būstų kitoje vietoje – bet kur Kauno mieste. Šiais metais keliasdešimt socialinių būstų esame įsigiję netgi pigiau, negu planavome. Tad renovuoti daugiabučius Želvos gatvėje mums neapsimoka, juolab juos tvarkyti už panašią kainą, už kurią įprastai įsigyjame socialinį būstą, būtų sunkiai įmanoma.
Savivaldybė yra stačiusi socialinį būstą K. Veverskio gatvėje, tačiau nelabai sėkmingai. Savivaldybė nėra statytojas, tai ne jos funkcija. Mums paprasčiau socialinį būstą nupirkti.
Manau, kad verslas kol kas nėra suinteresuotas projektus plėtoti viešosios ir privačiosios partnerystės principu. Tačiau mums įsipareigojus kitais metais baigti tvarkyti žemės sklypų dokumentus ir iškeldinti abiejų namų gyventojus, verslo interesų turėtų atsirasti.
Nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų daugiabučius nugriauti arba pristatyti papildomą aukštą. Galiausiai vietoj jų ateityje galėtų būti įrengti biurai. Verslininkai visuomet randa racionaliausią sprendimą. Patys pastatai nėra tiek susidėvėję, kad juos nebūtų galima kapitališkai suremontuoti. Jų konstrukcijos yra geros. Be to, mūriniai namai tvirti, tik labai apleisti, neprižiūrėti.
