Tikėjimas tik kompleksinių sprendimų nauda lėmė ir „YIT Kausta“ nuostatą dalyvauti tik tuose daugiabučių renovacijos projektų konkursuose, kuriuose vienu metu renovuojami ne mažiau kaip trys namai. Vis dėlto šiandienos sąlygomis laikomės pagrindinės nuostatos, kad didžioji dauguma šalies daugiabučių nebeatitinka šiandienos kokybės, energinio efektyvumo reikalavimų ir gyventojų poreikių.

Tiesa, tokie „nepopuliarūs“, tačiau visuomenei naudingi sprendimai kaip senų daugiabučių keitimas naujais pirmuosius griaunant iš pradžių sulaukia neigiamo atsako, tačiau kad įvyktų teigiamų pokyčių, būtina labiau informuoti visuomenę apie tokių pokyčių teikiamą naudą. Turime būti reiklesni kokybei ir geriau išmanyti tai, į ką, kad ir netiesiogiai, investuojame kiekvienas būdami valstybės piliečiais. Be to, sėkmingai įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo projektą, laikantis sprendimo ne lopyti prakiurusius pastatus, bet statyti kokybiškus, tvirtus ir šiandienos sąlygas atitinkančius namus, reikia griežtos valstybės pozicijos ir aiškios, gerai organizuotos bei prižiūrimos sistemos.

Justas INGELEVIČIUS

Architektų biuro „JP architektūra“ architektas

Miesto plėtra neatitinka šios dienos realijų: gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, o miestuose įsisavinamos naujos teritorijos, esančios toliau nuo centro. Miesto širdyje daugėja apleistų namų, teritorijų, taip pat nerenovuotinų namų. Dalis pastatų nerenovuotini dėl susidėvėjimo, dalis dėl plano struktūros, pavyzdžiui, buvę koridorinio tipo bendrabučiai, turintys visiškai kitaip planuotas inžinerines sistemas.

Buvusioje Rytų Vokietijoje renovacija vyko spartesniais tempais ir drąsesniais metodais. Didėjant emigracijai dalis butų sovietinės statybos namuose liko tušti. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dažnai buvo mažinamas namų aukštingumas, įrengiami eksploatuojami stogai, terasos, namai bei jų aplinka buvo pertvarkomi ir pritaikomi naujiems poreikiams.

Drąsesnę renovaciją leido vykdyti tai, kad butai nebuvo privatizuoti iš karto. Taip pat Vokietijoje populiarus modelis, kai butai priklauso įmonei, organizacijai, o gyventojai juos nuomojasi. Pas mus kitokia situacija, taigi drąsesnę renovaciją ar griovimą ir naujų namų statymą galėtume vykdyti tik turėdami visų butų savininkų sutikimą.

Plėtotojams reikėtų įtikinti gyventojus, kad griovimas ir nauja statyba jiems, be abejo, naudingi. Mūsų įmonė nagrinėjo teorinę galimybę kompleksiškai atnaujinti vieną Naujamiesčio kvartalą, griaunant namus ir jų vietoje statant naujus. Detalizavome, kaip galėtų atrodyti naujai pastatytas namas. Siūlytume įrengti aukštesnes lubas, racionaliai išdėstyti erdves, įrengti gerą butų garso izoliaciją. Projektavome A energinės klasės namą, kuriame būtų įrengtos naujos inžinerinės sistemos su galimybe butuose reguliuoti šildymą, vėdinimo sistema su rekuperacija. Visiems gyventojams būtų įrengtos erdvios terasos.

Visas projektavimo procesas turėtų vykti itin skaidriai ir glaudžiai, bendradarbiaujant su gyventojais. Procesas ekonomiškai pagrįstas taptų tik didinant namo plotą, aukštį ir naujus butus parduodant. Taigi reikalingas susitarimas, kurie butai atitektų seniesiems gyventojams.

Statant naują namą labai aktualus laikinas gyventojų apgyvendinimas. Taip pat statybos trukmę būtina sumažinti iki minimumo.