• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Renovacija – ne tik Lietuvos galvos skausmas

2013 spalio 2 d.

Lietuviai – ne vieninteliai susirūpinę seno būsto atnaujinimu. Tačiau esame viena iš nedaugelio valstybių, kuriose daugiabučiams modernizuoti valstybė skiria tokią didelę paramą. „Statyba ir architektūra“ pasidomėjo, kokie yra pastatų modernizavimo finansavimo modeliai užsienio šalyse ir kokių darbų paketai pasirenkami ten.

Svarbūs kiti prioritetai

Pastatų atnaujinimo programos įgyvendinamos daugelyje šalių, nors daugiausia energijos netaupančių objektų yra tose valstybėse, kurios vienaip ar kitaip buvo susijusios su Sovietų Sąjunga. Sovietmečio palikimas šiuo metu tiesiog prašosi dėmesio ne tik todėl, kad reikia pagerinti estetinį statinių vaizdą, bet ir dėl kasmet brangstančios energijos. Naujoji daugiabučių namų atnaujinimo programa akcentuoja energinį efektyvumą, todėl gyventojų investicijos bet kokiu atveju turėtų atsipirkti.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta pasakojo, kad daugiausia energijos netaupančių ir prastos kokybės pastatų yra didžiojoje dalyje Rytų Europos, įskaitant ir Lietuvą. „Matyt, brangstant energiniams resursams energinio efektyvumo problema tampa itin aktuali. Pavyzdžiui, Vakarų Europa, kuri patyrė dvi energetines krizes, dar 1970 metais ėmėsi iniciatyvos – čia įgyvendinamos įvairios programos, planai, atnaujinami ir šiltinami pastatai. Galima teigti, kad šiuo metu Vakarų Europoje esantys pastatai energiją naudoja gana efektyviai. Dabar Vakarų šalių prioritetai daugiau orientuoti į alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, į mažai energijos naudojančių pasyviųjų pastatų standartus. O mūsų valstybė arba kaimyninės šalys daugiau orientuojasi į pirmines energinio efektyvumo didinimo priemones“, – sakė V. Serbenta.

Lenkija

Lenkija renovacijos srityje yra pažengusi nemažai. Šioje šalyje akcentuojami keli svarbūs dalykai. Lenkai jau 1998 metais priėmė termomodernizavimo įstatymą, kurio pagrindu įgyvendinama nacionalinė energinio efektyvumo didinimo programa. Pirmas svarbus dalykas – dar 1990 metų pradžioje buvo panaikintos bet kokios subsidijos, tenkančios gyventojams apmokant šildymo sąskaitas. Gyventojai moka tiek, kiek sunaudoja energijos. Antra – teisės aktų nustatyta tvarka gyventojai turi prievolę iš anksto kaupti lėšas pastatams atnaujinti. Trečia – lenkai turi panašią programos subsidijų sistemą, kokia yra ir Lietuvoje. Minėtu termomodernizavimo įstatymo pagrindu yra sukauptas tam tikras fondas, kuris yra administruojamas per Nacionalinį banką, ir valstybė teikia tam tikro dydžio subsidijas, jeigu atnaujinus pastatus pasiekiamas tam tikras energinis efektyvumas. Tokiu atveju paramos dydis siekia iki 25% – tiek gyventojams nereikia grąžinti į Nacionalinį banką.

V. Serbenta pabrėžė ir tai, kad Lenkijoje yra išlikusi kooperatinė daugiabučių namų valdymo sistema. „Kooperatinio valdymo principai yra šiek tiek kitokie, negu mes esame pratę matyti Lietuvoje. Kooperatyvo pagrindais valdomuose butuose sprendimus dažniausiai priima valdyba, o būsto gyventojai iš tikrųjų nėra savininkai, jie yra kooperatyvo pajininkai, kurie sumokėję tam tikrą pajų gauna teisę gyventi bute. Tokiu atveju sprendimai priimami kur kas lengviau – valdyba ar taryba sukaupusi lėšų būsimiems namų atnaujinimo darbams priima sprendimą, kad, pavyzdžiui, šiais metais bus atnaujinti keli namai, kitais metais – kiti keli namai. Taip, sukaupus savų lėšų, atnaujinama daugelis pastatų“, – aiškino BETA direktorius.

Estija ir Latvija

Kaimyninėje Estijoje atnaujinant daugiabučius namus buvo keičiami kai kurie įstatymų nuostatai, daugiau galių perduota bendrijoms, o ne namų savininkams. V. Serbenta teigė, kad Estijoje buvo sukurtas panašus apyvartinis fondas, kaip ir Lietuvoje (JESSICA), bet, kiek žinoma, estai savo apyvartinį fondą yra išskolinę, t. y. bendrijos tiesiog pasiskolino lėšų.

„Estai taikė subsidijų principus – jeigu įgyvendinamas energiškai efektyvesnis projektas, tai atitinkamai auga ir subsidijų dydis. Didžiausias galimas subsidijų dydis – 35% nuo investicijų į energiją taupančias priemones. Kitos paramos priemonės Estijoje nebuvo taikomos (kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje teikiama parama nepasiturinčioms šeimoms). Pas mus dar skiriama parama projektams rengti, šiuo metu padengiama 100% projekto rengimo išlaidų, statybos techninės priežiūros, administravimo sąnaudos. Estijoje to nėra“, – sakė V. Serbenta.

Latvija renovacijos srityje nėra labai pažengusi. Latviai neturi specialios programos daugiabučiams namams atnaujinti, jie stengiasi pritraukti daugiau privačių užsienio fondų lėšų.

„Latvijos vyriausybė laikosi nuostatos, kad daugiabučiai pastatai ir jų savininkai yra privatus sektorius, tad valstybė neturėtų dalyvauti ar subsidijuoti jų namų atnaujinimo. Nors iš tiesų tam tikra paramos dalis iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos priemonių teikiama. Ten yra nedidelė dalis namų, kurie galėtų gauti tokią paramą“, – pasakojo V. Serbenta.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad