Pirmasis metų ketvirtis nekilnojamojo turto rinkoje dažniausiai būna mažiau aktyvus, o daugiausia sandorių sudaroma metų pabaigoje. Tačiau pirmasis šių metų ketvirtis buvo kiek kitoks: aktyvūs buvo ir projektų vystytojai, ir naujo būsto besidairantys gyventojai. Dėl šių priežasčių Vilniuje buvo parduota maždaug 50 proc. daugiau naujų būstų, nei per tą patį laikotarpį pernai. Kas tai nulėmė ir ko nekilnojamojo turto rinkoje tikėtis toliau?

Skaičiuojame, kad per pirmuosius tris metų mėnesius Vilniuje iš viso buvo parduota daugiau nei 1500 naujų būstų – toks rezultatas iliustruoja smarkiai ūgtelėjusią paklausą. Nors pasiūla sostinės rinkoje per pastaruosius metus iš esmės nepasikeitė ir siekia apie 5000 naujų būstų, būtent dėl išaugusios paklausos jie gali būti realizuoti kur kas greičiau nei anksčiau. Jeigu išsilaikys tokie patys tempai, kuriuos stebėjome per pirmąjį ketvirtį, šie būstai naujus savininkus turės maždaug per 11 mėnesių. Palyginimui: praėjusiais metais šis rodiklis siekė apie 18 mėnesių.

Unikalūs sprendimai tampa rinkos standartu

Besikeičiantys klientai ir jų poreikiai skatina keistis ir vystytojus. Praėjusiais metais pradėjo ryškėti, o šiemet dar labiau sustiprėjo tendencija, kuomet jie dirba su įvairesnėmis projektų koncepcijomis, taip juos pritaikydami prie skirtingų klientų segmentų. Kartu plečia ir stiprina vystomų projektų portfelius, koncentruojasi į skirtingas lokacijas.

Konkurencija dėl vartotojo nulemia tai, kad bazinių sprendimų jau nebepakanka. Anksčiau buvę unikalūs sprendimai po truputį tampa rinkos standartu. Vis dažniau stiprinamos ir su klientų aptarnavimu dirbančios komandos.

Prie šių rinkos pokyčių sėkmingai prisitaikė ir „Omberg“. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje pardavėme 110 butų ir kotedžų. Tai – net dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir, vidiniais skaičiavimais, leidžia mums rikiuotis trečioje vietoje tarp vystytojų Vilniuje. Tokį rezultatą nulėmė didele dalimi nulėmė vystomų projektų portfelio diversifikavimas. Anksčiau daugiausia dirbome Pilaitėje, tad plėtra į skirtingas Vilniaus vietas – Gineitiškes, Naujamiestį, Pašilaičius – davė teigiamą efektą.

Jį dar labiau sustiprino siekis kiekvieną projektą pritaikyti skirtingiems pirkėjų segmentams. Tai padaryti pavyko fokusuojantis į nekilnojamojo turto projektų architektūrą, žaliųjų erdvių apželdinimą, laisvalaikio erdves ir nestandartinius sprendimus, tokius kaip „street-art“ piešinys ant daugiabučio fasado.

Sprendimą priima greičiau, bet domisi daugiau

Tiesa, nors dėmesį patraukusį būstą pastebėję vartotojai sprendimą pirkti šiemet priima greičiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad jis būna spontaniškas ir iki galo nepasvertas. Iš tiesų perkamam būstui keliami vis aukštesni reikalavimai. Klientai, prieš priimdami galutinį sprendimą, užduoda daugybę svarbių klausimų, įvertina tiek konkretaus buto ar kotedžo ypatybes, tiek ir viso projekto koncepciją bei jį supančią aplinką.

Pastebime, kad augant pajamoms klientai vis dažniau pageidauja erdvesnio būsto, renkasi aukščiausią energinę klasę ir taip užsitikrina komfortą bei mažesnes išlaidas komunalinėms paslaugoms. Be to, jie teiraujasi ir apie vystytojo būstui suteikiamas garantijas, ir apie jo likvidumą. Vadinasi, apsvarsto, kaip keisis būsto vertė ateityje, ar nekils keblumų prireikus parduoti, ar jis galėtų būti patrauklus nuomininkams.

Dar vienas svarbus aspektas – viso projekto koncepcija. Tai apima tiek komfortą pačiame būste, tiek ir laisvalaikio bei žaliąsias erdves projekto viduje. Taip pat ir supančią kaimynystę – šiuolaikiniai naujakuriai tikisi gyventi bendruomenėje, tarp panašią pasaulėžiūrą ir panašius įpročius turinčių žmonių.

Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir projekto lokacija mieste. Pirkėjai jau ima vertinti ne tik tai, ką netoli būsimų namų gali rasti jų įsigijimo momentu, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, besirenkantys būstą sostinės Pašilaičių mikrorajone atkreipia dėmesį ir į jau esančią infrastruktūrą, aplinkkelį, ir į ateityje svarstomą parko projektą.

Visa tai nulems, kad reiklių naujakurių dėmesį siekiantys patraukti vystytojai turės ieškoti vis naujų būdų, kaip geriausiai atliepti jų poreikius ir atsakyti į kylančius klausimus. O tai reiškia ir vis didesnę visos nekilnojamojo turto rinkos brandą.