Prieš kelerius metus programinės įrangos „Autodesk Revit“ kūrėjai inžinieriams ir architektams pristatė naują vizualinio programavimo įrankį „Dynamo“. Netrukus jis šiems specialistams tarsi atrišo rankas ir tapo nepamainomas tiek infrastruktūros, tiek statinių projektavimo srityje. Apie „Dynamo“ galimybes kalbinu tiltų inžinierių Tadą Dulską.

–‎‎ Tadai, prisistatykite ir užsiminkite, kaip pradėjote inžinieriaus karjerą.

– Pagal specialybę ir išsilavinimą esu tiltų inžinierius, turintis didesnę nei šešerių metų patirtį infrastruktūros projektavimo srityje, kurią įgijau dirbdamas didžiausiose šios srities įmonėse Lietuvoje. Savo karjerą pradėjau iškart po bakalauro studijų. Dirbdamas ir kaupdamas praktines žinias baigiau magistro studijas. Per savo karjerą dirbau su didžiausiais Lietuvos infrastruktūros projektais. Labiausiai didžiuojuosi susipažinęs, kartu dirbęs ir mokęsis iš aukščiausios klasės specialistų tiltų inžinerijoje Lietuvoje. Visada domėjausi naujausiomis technologijomis ir jų pritaikymu praktikoje. Dirbant tai tapo mano pagrindine motyvacija ir tikslu, todėl paraleliai įprastinėms projektavimo užduotims įmonėse diegiau inovacijas skaitmeninimo, projektavimo procesų, specializuotų programinių įrankių ir BIM srityse. Šiuo metu savarankiškai studijuoju informatikos ir duomenų mokslo disciplinas.

–‎‎ Papasakokite, kaip įvaldėte „Dynamo“ įrankį ir kiek laiko tam užtrukote. Ar iš tiesų Lietuvoje vos keli žmonės jį išmano?

– Prieš maždaug trejus metus pradėjau dirbti komandoje su dr. Regimantu Ramanausku skaitmenizuojant projektavimo procesus, diegiant BIM metodologiją. Tiltų inžinierių poreikiams rengdami projektus naudojome programinę įrangą „Autodesk Revit“, tačiau nepaisant to, kad „Revit“ yra daugiafunkcė BIM programa, ji nėra pritaikyta infrastruktūrai, tiltams projektuoti. Daugelis specializuotų įrankių, komandų, darbo eigų, duomenų valdymo strategijų turėjo būti sukurti mūsų pačių rankomis. Būtent šiems darbams įgyvendinti buvo pasirinktas „Dynamo“. Asmeniškai daugiausia apie „Dynamo“ ir kaip juo naudotis išmokau iš Regimanto, taip pat padėjo internetu prieinami informacijos šaltiniai, mokomieji gidai ir kitų „Dynamo“ bendruomenės žmonių patirtis. Kiekviena nauja užduotis man suteikdavo vis daugiau praktinių žinių ir ilgainiui tapo nesunku iš anksto priimti teisingiausius sprendimus ir numatyti būdus rezultatui pasiekti, negalvojant apie smulkmenas, o matant bendrą vaizdą, problemos esmę

Manau, kad Lietuvoje yra tikrai daugiau apie šį įrankį išmanančių ir jį naudojančių profesionalų. Nors mokymosi procesas ir jo trukmė yra labai individuali, tokiems gabiems ir protingiems žmonėms kaip inžinieriai neturėtų būti sunku išmokti ir įvaldyti „Dynamo“. Viskas priklauso nuo jų motyvacijos, nuoseklumo mokantis ir darbo. Mano patirtis rodo, kad išmokti pradmenis galima per porą savaičių, mokantis po keletą valandų per dieną. Konkretaus termino, kiek užtrunka įvaldyti „Dynamo“ nėra, nes tai labai plataus pritaikymo įrankis. Norint būti sėkmingu „Dynamo“ profesionalu, reikėtų nebijoti perspektyvos nuolat atnaujinti savo žinias ir ieškoti efektyviausių sprendimų.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

–‎‎ „Dynamo“ apibūdinamas kaip „vaistas nuo galvos skausmo ir rutinos“. Kokius esminius šio įrankio funkcionalumus įvardytumėte kaip šio įrankio privalumus?

– „Dynamo“ yra labai greitas ir efektyvus būdas automatizuoti tam tikras projektavimo užduotis, kurti specializuotus įrankius, komandas, darbo eigas, valdyti duomenis. Interaktyvi ir net ne profesionalui intuityvi aplinka leidžia lengvai perprasti ir išmokti naudotis šiuo įrankiu gana greitai ir sklandžiai. Kitas privalumas – „Dynamo“ nereikalauja ypatingų ir plačių programavimo įgūdžių ir žinių. Vienas didžiausių pliusų yra universalumas, panaudojimo galimybės priklauso nuo vartotojo vaizduotės ir kūrybiškumo sprendžiant problemas. Reikėtų nepamiršti, kad „Dynamo“ – tik įrankis, svarbiausias yra jį valdantis žmogus, todėl kiekvienas asmuo, dirbantis šia programa, gali pritaikyti ją savo personalizuotiems poreikiams pagal įgūdžių lygį.

–‎‎ Gal galite pateikti pavyzdį, kaip Jūsų darbe pasitarnavo „Dynamo“ įrankis?

– Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti su „Dynamo“, beveik visuose projektuose radau būdų panaudoti jo galimybes automatizuojant procesus, valdant projekto duomenis ir t. t. Keli konkretesni pavyzdžiai: projektavimo automatizavimo sprendinys didžiausiam iki šiol kelio sankasos stabilizavimo projekte Lietuvoje (procesas, susidėjęs iš beveik 15 000 pagrindo konstrukcijų elementų su skirtingais parametrais automatinio išdėstymo, sunumeravimo, žiniaraščių paruošimo, anotavimo BIM aplinkoje); triukšmą mažinančių užtvarų projektavimo automatizavimo įrankis (pristatytas ir sulaukęs pripažinimo VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizuotame konkurse „Lietuvos BIM projektai“). Šie projektai sulaukė ne tik pripažinimo tarp kolegų, bet ir atnešė didelę ir lengvai pamatuojamą naudą darbdaviui, finansiniais ir laiko sutaupymo aspektais

–‎‎ Ar galite palyginti „Dynamo“ su kitais alternatyviais įrankiais – lankstumo aspektai ir kt.?

– Esu „Autodesk Revit Structure“ sertifikuotas profesionalas ir savo praktikoje daugiausia dirbau su „Autodesk“ produktais. Nors „Dynamo“ gali būti naudojama kaip atskira programa, priklausomai nuo tikslų, jos funkcionalumas labiausiai pasitarnauja naudojant ją kaip kitos programos, mano atveju, „Revit“, papildinį. Kaip vienintelį analogą darbui su „Revit“ galėčiau paminėti vizualinio programavimo įrankį „Grasshopper“, kuris yra „Robert McNeel & Associates Rhinoceros“ programos dalis. Tai taip pat nuostabus, išvystytas įrankis, naudojamas analogiškoms užduotims kaip ir „Dynamo“. Kitos alternatyvos yra „Revit“ papildinių naudojantis „Revit API“ (angl. Application programming interface) arba nepriklausomų programinės įrangos įrankių kūrimas tradiciniais programavimo metodais. Savaime suprantama, šioms alternatyvoms reikia daug daugiau žinių ir laiko, todėl suinteresuotos įmonės visada turėtų vadovautis ilgalaike strategija ir priimti sau tinkamiausius sprendimus, priklausomai nuo išteklių, poreikių, tikslų ir daugelio kitų specifinių veiksni.

Daugelis šiuolaikinių programinės įrangos kūrėjų integruoja vizualinio programavimo papildinius savo produktuose. Keli pavyzdžiai būtų šie: „Unreal Engine – Blueprints“, „Unity – Bolt“, „3ds Max – Max Creation Graph“. Visi šie įrankiai paremti ta pačia filosofija, leidžiančia vartotojams kurti specializuotus sprendinius pagal jų poreikius be gilių tradicinio programavimo žinių, tačiau panaudojimas ir pritaikymas glaudžiai susijęs su pagrindinės programos paskirtimi.

Tikslingiau būtų lyginti ne įrankius, technines charakteristikas ir jų funkcionalumo spektrą, o jais sukurtus sprendimus, jų naudą. Šio tipo programos suteikia mums beveik neribotų galimybių manipuliuoti duomenimis, kitų programų objektais, leidžia tapti kūrėjais ir tik nuo mūsų pačių išmanumo ir kūrybiškumo priklausys galutiniai rezultatai.

–‎‎ „Dynamo“ yra atvirojo kodo įrankis, taigi, prie jo kūrimo gali prisidėti bet kuris šį įrankį išmanantis specialistas. Ar Jums pačiam yra tekę tai padaryti?

– Tai vienas didžiausių šio įrankio privalumų. Patys vartotojai gali padėti jį tobulinti ir dalyvauti programinės įrangos kūrimo procese, dirbti prie jiems geriausiai žinomų ir svarbių funkcionalumo klausimų ir problemų. Reikėtų pažymėti, kad tam reikalingos daug platesnio spektro programavimo ir programinės įrangos kūrimo žinios nei mokėjimas naudotis „Dynamo“ įrankiu. Šios veiklos dažniausiai imasi patyrę, projektavimo srityje dirbantys programuotojai.

Asmeniškai visada buvau aktyvus „Dynamo“ bendruomenės narys, ieškantis atsakymų ir padedantis juos rasti kitiems, publikuojantis straipsnius ir populiarinantis šio įrankio pritaikymo galimybes. Nepaisant patirties lygio, programavimo žinių ir kitų įgūdžių, kiekvienas vartotojas gali rasti būdą prisidėti prie „Dynamo“ kūrimo proceso.

[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 sausis-vasaris

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

[/su_note]