Architektūros studijos „Arches“ projektuota „Slėnio vila“ susilaukia vis daugiau pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje. Iš pastarosios į Lietuvą pirmąsyk parkeliavo „The Wood Design and Building Awards“ apdovanojimas „Merit“ kategorijoje. Studijos architektas Arūnas Liola patvirtina – norint pasiekti gerą rezultatą svarbiausia yra nuoširdžiai pamilti aplinką ir projektavimo procesą.
Ar tikėjotės tokių įvertinimų?
Kurdami niekada negalvojame apie įvertinimus, o tiesiog stengiamės maksimaliai įsijausti, įsigilinti į užduotį, užsakovą ir aplinką, kurioje kuriame. Paprastai tariant stengiamės pamilti tai, ką darome. Jei visi projekto dalyviai (o jų procese yra tikrai daug) generuoja panašius jausmus, palaiko vieni kitus ir nuosekliai siekia bendro tikslo, labai tikėtina, kad ir rezultatas džiugins. O ar pastebės, įvertins ir kaip įvertins, tampa nebe taip ir svarbu. Manau, kad pagrindinis laimėjimas – pasitenkinimas procesu ir rezultatu, siekiamybė – gera emocija ir dirbant, ir baigus darbus, dėkingi ir laimingi užsakovai, savo darbu patenkinti drauge dirbę, prie įgyvendinimo prisidėję žmonės. Džiaugiuosi, kad šiuo atveju yra būtent taip.
Žiūrinti į pastatą iš vidaus, riba tarp interjero ir gamtos išnyksta. Kokį vaidmenį projektavimo procese atliko gamta?
Šiuo atveju gamta yra dominuojantis veiksnys, tačiau norėjosi ne tik tiesmukai „įrėminti“ gražius vaizdus vitrinose. Siekėme sukurti jaukių erdvių sistemą, susieti jas su vidinėmis pastato erdvėmis. Judant po pastatą ar aplink jį, kinta ir šios erdvės, jos susijungia, papildo vienos kitas, o suformuotos skirtingose lygiuose suteikia galimybę vis naujai pamatyti ir pajusti aplinką. Neatsitiktinai visos gyvenamosios zonos turi individualius išėjimus į lauko erdves, kurios išdėstytos taip, kad būtų galima nuolat mėgautis saule, ją tarsi sekti, judėti iš vienos erdvės į kitą, džiaugtis supančia gamta.
[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]Daug kur akcentuojama, kad konkursuose šis projektas buvo atrinktas dėl tradicinių ir modernių formų bei medžiagų derinimo. Ar projektuodami siekėte būtent tokio įvaizdžio?
Tiesiog kaip ir visada nuoširdžiai ieškojome geriausio įmanomo sprendinio. Galbūt tai buvo tas atvejis, kai, esant daug apribojimų, koncentruojamasi, nes tiesiog „priverčiama“ tapti kūrybingam. Mus tikrai labai įkvėpė toji gamtinė aplinka, tad gal noras ją išsaugoti, pritapti, tyliai stebėti ir likti šioje harmonijoje jos nesuardant ir pakuždėjo kryptį, stilistiką. Matyt, šie norai pasąmoningai susisiejo su humanišku medinio namo įvaizdžiu, masteliu, medžiagiškumu, detalėmis. Nesiekėme nieko tiesmukai atkartoti. Jei tas jautrumas aplinkai, formai, medžiagiškumui ir detalėms kuria geras emocijas, šiltas asociacijas, neužgožia gamtos, esame patenkinti pasiektu rezultatu.
Susidaro įspūdis, kad architektams buvo duota gana daug laisvės. Kuo šios vilos projektavimo procesas išsiskyrė iš kitų?
Iš pat pradžių buvo pasitikėjimas, įsiklausymas. O vėliau stengėmės šio pasitikėjimo neprarasti: viską darėme labai atsakingai, argumentuotai, nuosekliai, skyrėme tam realiai reikalingą laiką, dirbome drauge, o ne pavieniui. Tačiau tiesa, jog tam, kad pasiektume gerą rezultatą, tikrai reikalingas abipusis ryšys tarp užsakovo ir architekto, pasitikėjimas ir investuojamas laikas. Būna projektų, į kuriuos norisi sugrįžti, tad lieka ne tik fizinis rezultatas, bet ir puikios emocijos.
Apdovanojimai tikriausiai padeda pažvelgti į savo darbą iš šalies. Kaip pasikeitė požiūris į savą kūrinį?
Atsigręždami suprantame, kad nieko išskirtinio ar kitaip nedarėme. Šio projekto sėkmė mums yra lyg dar vienas patvirtinimas, kad sąžiningumas sau, nuoseklumas, tikėjimas tuo, ką darai, pojūtis, pajautimas ir nuoseklus, bendras darbas ir yra kelias į gerą rezultatą. O malonios emocijos kuriant, įgyvendinant ir realizavus kūrinį – geriausias ir siekiamiausias apdovanojimas. Dabar tik dar labiau norisi nenuskubėti ir per skubėjimą nepamiršti kertinių dalykų, kuriuos esame išsikėlę net ir pavadinime – architektūros estetikos studija („Arches“).
Ar pasikeitė požiūris į darbą apskritai?
Ne, nepasikeitė, tik dar kartą įsitikinome, kad architektūra – daugelio žmonių minčių ir pastangų rezultatas. Pasiekę rezultatą, palypėję laipteliu aukščiau, suprantame, kad galime padaryti dar geriau… Norisi tobulėti, ieškoti. Labai džiaugiuosi galėdamas tai daryti drauge su studijos „Arches“ partneriais – architektais Rolandu Liola, Edgaru Neniškiu ir visa šaunia studijos komanda.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.