Alytaus rajone įsikūrusiuose Butrimonyse atidaryta rekonstruota istorinė trikampė miestelio aikštė ir išskirtinis jos elementas – cilindro formos fontanas, kurio viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Projekto autoriai: įmonė „Atamis“ (architektės Edita Vieraitienė ir Ieva Puidokaitė)
Fontano idėjos bendraautoriai – įmonė „Poolservice.LT“ (Mantvydas Šakalys, Nerijus Griežė)
Aikštės rekonstrukcijos rangovė įmonė „Rekreacinė statyba“
[/su_note]Lankytojams – skirtingos patirtys
Nors šventės ir renginiai šioje aikštėje vyksta keliskart per metus, tačiau iki rekonstrukcijos ji buvo tarsi erdvė be charakterio. Rengdami aikštės rekonstrukcijos projektą, architektai ėmėsi aikštę atgaivinti, sukurti tikslą, dėl kurio norėtųsi ten ateiti, paversti Butrimonių aikštę nauju traukos objektu ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams.
Aikštė buvo padalyta į keturias funkcines zonas: pramoginę ir kultūrinę, kurioje vyks koncertai, miestelio šventės ir minėjimai, aktyviąją zoną alėjoje su sūpuoklėmis ir lauko muzikos instrumentais, poilsiui skirtą zoną su veja ir želdiniais bei centrinę aikštės dalį, kur suprojektuotas pagrindinis aikštės akcentas ir emocinė kulminacija – fontanas.
Aikštę perimetru juosiančius medžius ir žaliuosius plotus buvo siekta maksimaliai išsaugoti, akcentuojant miestelio centrinio parko, kaip traukos objekto, idėją, kur galima ir pasivaikščioti, ir ramiai būti augmenijos pavėsyje, pailsėti.
Buvusi takų struktūra keista minimaliai, vengiant reikšmingame objekte didelių kasybos darbų ir galimų vertingų kultūrinių sluoksnių pažeidimų.
Aikštės takų danga – skirtingų matmenų pilko betono trinkelių mozaika – pasirinkta siekiant sukurti jaukesnį grafinį vaizdą, kaip aliuzija į pirminį aikštės grindinio dangos chaotišką raštą.
Kaip nuoroda į praeitį, grindinys po išsaugotu paminkliniu akmeniu-skulptūra, skirtu kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, fragmentiškai išklotas skaldytais lauko akmenimis.
Takai įrėminti degto molio klinkerio stulpeliais, kurių natūrali spalva atkartoja aikštę supančių vertingų mūrinių pastatų medžiagiškumą. Geometriniai klinkerio plytelių grindinio intarpai ties kultūros namais ir seniūnija pagyvina pilką plačiojo tako dangą, o kontūras yra tarsi užuomina į miestelio centrinėje dalyje buvusį ir esamą sodybinio užstatymo tipą.
Mažosios architektūros formos, anot projektą parengusios įmonės „Atamis“ architekčių, artimos klasikinėms, paprasto dizaino. Savo vietą aikštėje rado nauji suoliukai, šiukšliadėžės, informacinis stendas, laikrodis, Butrimonių miestelio herbas. Po rekonstrukcijos miestelio valdžia ir gyventojai gali kelti vėliavas ant suprojektuotų stiebų.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Įmonė „Atamis“ teikia projektavimo paslaugas. Ketvirtus metus iš eilės ji pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių. Didžiausią dėmesį bendrovė skiria projektavimo kokybei, daug investuoja į kokybiškas programines įrangas ir specialistų kvalifikacijos kėlimą. Pastaruosius trejus metus įmonės „Atamis“ komanda intensyviai dirba su BIM projektais.
[/su_note]
Analogų Lietuvoje nėra
Greta aikštėje esančio paminklinio akmens „Kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ (autoriai – skulptorius Antanas Kmieliauskas, dailininkas Jeronimas Kmieliauskas) perkelta ir skulptoriaus Algirdo Judicko kurta skulptūra „Lietuvaitė“. Pasak aikštės rekonstrukcijos darbus atlikusios įmonės „Rekreacinė statyba“ atstovo Roberto Baranausko, paminklinio akmens perkėlimas kone didžiausias iššūkis, jiems atitekęs šiame projekte.
Liepų alėjoje – aktyvaus laisvalaikio zonoje – įrengtos sūpuoklės, muzikos instrumentų sala, vandens gertuvė. Visoje aikštėje veikia modernus apšvietimas: šviestuvai ant atramų pagrindiniams takams apšviesti ir dekoratyvinis – augalams, medžiams ar funkcinei zonai pabrėžti.
Išskirtinis atnaujintos aikštės elementas – fontanas. Pagrindinis fontano akcentas – skaidraus polimero kolbos viduje besisukantis vandens verpetas ir per kolbos išorę sliuogiantis vanduo. Vandens verpetas kolboje susidaro dėl gravitacijos poveikio ir keleto vandens srovių susidūrimo, tokiu būdu vanduo išjudinamas aplink horizontalią ašį.
Įmonės „Rekreacinė statyba“ atstovas R. Baranauskas atkreipė dėmesį, kad besisukantis vandens sūkurys suteikia aplinkai dinamišką ir sykiu natūralų, žmogaus akiai neįprastą ir išskirtinį vaizdą. Apvali fontano kolbos forma užtikrina fontano matomumą iš visų žiūrėjimo taškų.
Fontane sumontuota besikeičianti apšvietimo sistema sukuria papildomą efektą tamsiuoju paros metu. Šis fontanas yra vienintelis toks Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Artimiausią antrą tokį fontaną-tornadą viešojoje erdvėje galima pamatyti Šiaurės Anglijoje. Tokių įrengta Brazilijoje ar Omane.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Įmonės „Rekreacinė statyba“ šūkis – dideli dalykai prasideda nuo mažų. 2003-aisiais veiklą pradėjusi bendrovė savo jėgomis atlieka visus žemės, pamatų įrengimo, mūro ir betonavimo, stogo konstrukcijos, apdailos ir kitus statybos darbus. Bendrovės specializacija – lygaus paviršiaus akmens grindinio gamyba ir įrengimas; erozijos paveiktų šlaitų atstatymas; takų, gatvių ir aikščių pagrindų bei dangų klojimas.
Istorija – neeilinė
Senoji Butrimonių miestelio dalis, susiformavusi iki XVII a. pab., šiandien yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas: saugomas gatvių tinklas, aikštės planas, statymo pobūdis bei XX a. pr. buvę pirklių ir amatininkų namai, statyti galu į aikštę. XVII a. vid. – XVII a. vid. linijinį planą turėjusi gyvenvietė tapo radialine. Gatvių tinklas darniai susijęs su vietove. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje susiformavo savita – vienintelė Lietuvoje – trikampė aikštė, kuri tapo turgaus vieta, apie kurią prekybininkams ir amatininkams buvo išdalyti sklypai.
Vėliau atsiradę keliai jau neturėjo didesnės reikšmės susidariusiai aikštės formai. Prie Butrimonių aikštės nėra bažnyčios, nes tai prekybinės paskirties aikštė. 1999 m. vasarą, minint Butrimonių miestelio 300-ąsias metines, ant aikštėje, kur pokario metais buvo išniekinti partizanų kūnai, stovinčio akmens buvo iškaltas užrašas kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti.
Atliekant Lietuvos urbanistikos paveldo tyrimus, Butrimonyse užfiksuoti ir įvertinti beveik tris dešimtmečius vykę plano užstatymo ir turinės erdvės kompozicijos pokyčiai. 1969 m. suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas buvo perkvalifikuotas į atitinkantį valstybinės reikšmės kultūros vertybės rangą (statusą).
Remiantis istoriniais duomenimis, miestelis ir jo apylinkės buvo viena iš Vytauto Didžiojo į Lietuvą atkeltų totorių gyvenamų vietovių. Butrimonyse gyveno gausios žydų, totorių ir lietuvių bendruomenės.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis.
