• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Požeminės pėsčiųjų perėjos – saugu, bet nepatrauklu

2014 rugpjūčio 1 d.

Tradicinis požeminės perėjos vaizdas – menkai apšviesta, prišnerkšta, pavojinga. Tačiau, sutaria specialistai, tai vienas saugiausių būdų pereiti gatvę.

Kratosi prasto įvaizdžio

Prieš daugiau nei dešimtmetį Konstitucijos prospekte įrengusi modernią požeminę pėsčiųjų perėją ir prekybos zoną, sostinės valdžia žadėjo, kad šiuolaikinių požeminių pėsčiųjų perėjų daugės ir iš miesto bus išstumti neišvaizdūs metaliniai kioskai. Tačiau kol kas įvairiomis akcijomis požeminėms perėjoms gyvybės įpūsti bando nebent menininkai.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis pritarė, kad pagrindinė požeminių pėsčiųjų perėjų bėda yra tai, kad šios nėra saugios: žmones gąsdina blogi kvapai, besiburiuojantys benamiai. Ir nors situaciją iš esmės pakoreguotų tinkamas apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, įrengti šias priemones neskubama.

Pašnekovo teigimu, požeminės pėsčiųjų perėjos – ne tik saugus, bet ir patogus būdas pereiti gatvę, palyginti, pavyzdžiui, su pėsčiųjų viadukais. Mat nusileisti į požeminę perėją reikia maždaug 3 metrus, o pakilti – apie 6, ir nebūtina vaikščioti aukštyn žemyn stačiais pėsčiųjų viaduko laiptais.

Tinkamiausios požeminėms perėjoms įrengti – intensyvaus eismo vietos, kur šviesoforais reguliuojamų pėsčiųjų perėjų neužtenka. Ypač patogu, jei iš požeminės pėsčiųjų perėjos patenkama į konkretų pastatą. Konstitucijos prospekto projekte taip pat numatyta, kad naudojantis požemine perėja būtų galima pasiekti Baltąjį tiltą. Toks sprendimas, architekto M. Pakalnio teigimu, galėtų būti realizuotas pastačius dar vieną pastatą.

„Tinkamas požeminių perėjų komponavimas vedant į greta esančius pastatus, derinant prie reljefo, kraštovaizdžio gali duoti gerų rezultatų. Manau, tokios perėjos turi savo ateitį ir tikslą. Nereikia jų nurašyti vien dėl prastos reputacijos“, – apibendrino pašnekovas.

Su pėsčiųjų nenoru naudotis požeminėmis perėjomis susiduria ir vokiečiai. Pavyzdžiui, Berlyno centre viena šalia kitos įrengtos požeminė ir antžeminė perėjos. Šią panaikinus, pėstieji, užuot leidęsi po žeme, eidavo tiesiai per gatvę. Lietuvoje alternatyvos dažniausiai nepaliekama: greta esant požeminei perėjai, antžeminė tiesiog panaikinama.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės rūpestis – 16 požeminių pėsčiųjų perėjų. 11 jų apšviestos, trijose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Esamas pėsčiųjų perėjas prižiūrinčiai bendrovei tenka spręsti tokias problemas kaip grafičiai, šiukšlinimas, smulkių elementų (šviestuvų, laiptų turėklų, apdailos elementų) gadinimas ir pan.

Naujos pėsčiųjų perėjos – ne sprendimas

Sostinės valdžios planuose – įrengti ir daugiau šiuolaikinių požeminių pėsčiųjų perėjų, tarp jų – ir Laisvės prospekte bei Santariškėse.

Architektas M. Pakalnis abejoja, ar požeminė perėja Santariškių gatvėje reikalinga, nes eismas šioje gatvėje nėra pernelyg intensyvus: „Įprastai, jei sąlygos pereiti gatvę geros, žmonės nelinkę naudotis požeminėmis perėjomis. Tokiose vietose užtektų sutvarkyti infrastruktūrą: daugiau dėmesio skirti draugiškam pėstiesiems viešajam transportui, išstumti lengvuosius automobilius.“

Pašnekovas taip pat nemano, kad požeminę perėją tikslinga įrengti ir Laisvės prospekte.transVisų pirma todėl, kad nutiesus vakarinį aplinkkelį Laisvės prospekte automobilių srautas sumažėjo, be to, prekybai ši vieta irgi nėra palanki.

Kliaujasi šviesoforais

Kaune vaizdo stebėjimo kameros įrengtos dviejose požeminėse perėjose: prie Geležinkelio stoties ir Vilniaus gatvėje. Naujų požeminių pėsčiųjų perėjų, anot Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, įrengti nesuplanuota.

Požeminės perėjos užtikrina saugumą, tačiau pėstiesiems būtų patrauklesnės, jei būtų matomesnės, nepaslėptos po žeme, įsitikinęs pašnekovas. Būtent tokios požeminės perėjos projektuojamos Europoje. Apie skirtingų lygių pėsčiųjų perėjų reikalingumą, pašnekovo teigimu, diskutuojama rekonstruojant esamas ar projektuojant naujas gatves. Vis dėlto dažniausias sprendimas – šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Naudojamos ir kitos eismo saugumo priemonės: greičio mažinimo kalneliai, šviesą atspindintys elementai, neslystanti danga.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto dr. doc. Saugirdas Pukalskas antrino pašnekovams: skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos – ir požeminės, ir esančios virš žemės, yra saugiausias būdas pereiti gatvę, tačiau pėsčiųjų ne itin mėgstamas.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad