Blog

Po renovacijos – A+ energinio naudingumo klasė

renovacijos

Nors daugelis renovuojamų daugiabučių pasiekia C energinio naudingumo klasę, Vilniuje, Latvių gatvėje, esantis namas – išimtis. Renovuojant priimti architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai daugiabučiui leis pasiekti A+ klasę, o gyventojai galės džiaugtis ne tik moderniu pastatu, bet ir itin sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis.

Rekuperacinė sistema – daugiau nei vėdinimas

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis džiaugėsi, kad tokių namų po truputį Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Visoje šalyje jau yra 7 daugiabučiai, kurie po renovacijos bus pasiekę A ir didesnę energinio naudingumo klasę. „Pliusų mes nesivaikome, nes A klasė jau yra labai gerai. Toks namas atitinka tiek energinio naudingumo, tiek gyvenimo komforto normatyvus“, – sakė vadovas.

Pagrindinis skirtumas tarp A ir C klasių yra pastato efektyvumas bei suplanuotos ir įgyvendintos priemonės. Pavyzdžiui, C klasės pastatai yra apšildomi, bet ne visada keičiami langai. „Vaizdžiai pasakius, C klasės daugiabučiams uždedami kailinukai ir suremontuojama kraujotaka, t. y. šilumos sistema. A klasei vien kailinukų neužtenka. Jie turi būti šiek tiek storesni, kokybiškesni, gerai susiūtos rankovės, ten, kur reikia, sudėti įdėklai, t. y. išspręstos šilumos tiltelių problemos. Langai būtinai turi būti pakeisti į energiškai efektyvius ir įstatyti į šiltinimo sluoksnį. Labai svarbu, kad būtų užtikrintas pastato sandarumas ir vėdinimo sistema, sugrąžinanti išmetamą šilumą“, – pasakojo A. Vaičiulis. Rangovui atlikus visus darbus, turi būti fiziškai išmatuojamas pastato sandarumas. Jei jis neatitinka reikalavimų, trūkumai turi būti pašalinti. Štai C klasės pastatams, nors sandarumas taip pat reikalaujamas, niekas neprašo jo matuoti.

Bene labiausiai Latvių gatvėje esančio daugiabučio gyventojai nuogąstavo dėl vėdinimo sistemos. „Ši sistema itin apaugusi įvairiais stereotipais. Jei renovuoji iš tikrųjų sandariai, pasikliaudamas projektu, o ne statybininko (rangovo) garbės žodžiu, turi patalpas vėdinti ir susigrąžinti šilumą, už kurią jau sumokėjai. Turi įleisti šviežio oro ir pašalinti suvartotą. Rekuperacija už vėdinimą pravėrus langą geriau tuo, kad yra kontroliuojama. Įeinantis oras filtruojamas ir turi šilumos grąžinimo efektą. Pavyzdžiui, jei lauke yra –20, o namuose +20, įleidžiamas oras iš pradžių pašildomas sistemos, paskui dar sušyla oro apsikeitimo metu ir, jei būtina, dar kartą pašildomas prieš patenkant į patalpą. Šie šildymo įrenginiai veikia, kai būna tikrai labai šalta. Kai lauke iki –10, visiškai pakanka to, kiek oras pašildomas apsikeitimo metu“, – sakė A. Vaičiulis.

Dar vienas rekuperacinės sistemos pranašumas – šviežio, t. y. filtruoto oro tiekimas. „Ne paslaptis, kad mūsų miestuose oras nėra labai švarus. Šiame daugiabutyje langus galima atidaryti ir orą įsileisi tokį, koks jis yra lauke, bet žiemą, kai norima sutaupyti šilumos, nėra jokio reikalo atidarinėti lango, visiškai užtenka per vėdinimo sistemą paduodamo šviežio oro.

Langai su saulės kontrole

Aidas Vaičiulis

Aidas Vaičiulis.

Sandarumas ir namo apšiltinimas dažnai sukelia kitą problemą – patalpose padaugėja drėgmės. Tą dažniausiai išduoda iš vidaus rasojantys langai. Norint to išvengti, būtina vėdinimo sistema ir efektyvūs langai, tuomet stiklas rasoja iš išorės. „Lango rasojimas iš išorės yra ne tik lango kokybės įrodymas, bet ir to, kad iš patalpos nėra išleidžiama šiluma. Šiame projekte panaudota ir saulės kontrolės technologija – parinkti efektyvūs U 0,75 W/m²K šiluminės varžos langai su vadinamąja saulės kontrole (g vertė (g = stiklas) 0,32). Kadangi aukštame daugiabutyje šešėliavimo priemones įdiegti ir sunku, ir gana brangu, per langus ateinanti šiluma dažnai tampa patalpos perkaitinimo priežastimi. Todėl čia pasirinkome langus su saulės kontrole: vidinis stiklo paketo stiklas atspindi saulės šilumą. Vasarą saulės spinduliai nušoka nuo stiklo ir nešildo vidaus. Dėl to nereikia įrenginių, kurie papildomai patalpas vėsintų“, – apie inovatyvius sprendimus pasakojo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas.

Dar vienas šio daugiabučio langų pranašumas – visiška garso izoliacija. Garsas lūžta ties kiekvienu skirtingu tankiu, šiuo atveju langai turi penkias skirtingo tankio zonas, todėl jei langai bus uždaryti, nesigirdės nei gatvės triukšmo, nei skrendančių lėktuvų. Tai dar viena priežastis, kodėl nereikėtų atidarinėti langų.

Balkonų atnaujinimas

Bene didžiausių diskusijų šiame projekte sulaukė sprendimai dėl balkonų. Buvo nutarta juos apšiltinti ir įstiklinti efektyviai, o gyventojams palikti galimybę sieną tarp balkono ir kambario panaikinti. „Balkonai šiame name dėl savo konstrukcijos yra kaip lodžijos. Tai nėra tradiciškai iš pastato išsikišę balkonai, be to, daugelis juos jau buvo įsistiklinę. Projektuotojai pasiūlė kitokį sprendimą nei tik pakeisti balkono duris ir balkono langą, t. y. iš visų pusių sienas apšiltinti storu šiltinimo sluoksniu, dėl kurio balkonas sumažėtų. Padarius jį šildomą, išlaikomas energiškai efektyvus sprendimas ir gyventojams nesumažėja būsto plotas. Visi šie sprendimai buvo suderinti žmonėmis, dabar tik vieno buto gyventojai tam vis dar prieštarauja“, – pasakojo A. Vaičiulis. Tokie sprendimai butams pridėjo po kelis papildomus kvadratinius metrus, o tai pakėlė butų pridėtinę vertę. Vienintelis nuostolis, kad, padidėjus buto plotui, pabrangs šiukšlių išvežimo paslauga.

Anot Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus, šis pastatas yra kaip demonstracinis objektas, kuriame šiuo metu jau prasideda pirmieji darbai, bus organizuojamos ekskursijos, konferencijos, kur bus paaiškinta, kodėl buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai.

„Architektai sprendė ir dėl šio pastato architektūrinio vaizdo, todėl neabejoju, kad pats statinys po renovacijos bus daug gražesnis, spalviškai suderintas, o vietoj skylėto mūro atsiras vientisas tinkas“, – įsitikinęs A. Vaičiulis.

Kitokie sprendimai

Už šio pastato renovaciją atsakingos bendrovės „Synergy Solutions“ inžinierius Tomas Kazlauskas pasakojo, kad A+ energinio naudingumo klasę pasiekti padėjo ne tiek inžineriniai sprendimai, kiek požiūris į juos. „Kaip ir visi, taip ir mes pastatą šiltiname. Šiltinimo sluoksniui pasirinktas polistireninis putplastis. Kitur jis dedamas 24 cm storio, šiame name – 30 centimetrų. Rinkdamiesi langus apgalvojome visus keturis jų parametrus – ne tik sandarumą, bet ir saulės spindulių atspindėjimą, šviesos skaidrumą, saulės praleisties koeficientą“, – pasakojo T. Kazlauskas. Šiame name išskirtinė ir rekuperacijos sistema, mat čia panaudotas centralizuotas mechanizmas. Tai reiškia, kad tėra vienas rekuperacinis įrenginys, skirtas visam namui. Toks dažniau naudojamas naujos statybos pastatuose. „Radome sprendimą, kaip į seną pastatą integruoti centralizuotą vėdinimo sistemą. Sudėtingiausia buvo sugalvoti, kaip tą padaryti, kai nėra šachtų. Vieną vietą radome, o visas kitas padarėme per fasadus“, – sakė specialistas. Pagrindinis tokios vėdinimo sistemos pranašumas – taupumas. Be to, paprastesnė priežiūra. „Yra skirtumas, ar keisti filtrus kiekvienam butui atskirai, ar vieną. Kita vertus, kuo didesnis įrenginys, tuo jis efektyvesnis. Be to, individualūs rekuperatoriai kelia šiokį tokį triukšmą, kurio nenuslopinsi. Šiuo atveju triukšmo slopintuvai bus įrengti ant stogo“, – pažymėjo T. Kazlauskas. Dar vienas šio rekuperatoriaus išskirtinumas tas, kad jis nesausina oro kaip daugelis kitų vėdinimo sistemų. Mechanizme įrengtas rotacinis įrenginys, kuris nepašalina drėgmės. Kita vertus, jei gyventojai pajus, kad oras per sausas, jo padavimą visada galima sumažinti uždarius sklendę.

Šio pastato renovacijos užduotyje buvo numatytas griežtas reikalavimas – kad atnaujinus namą šilumos būtų sutaupoma ne mažiau nei 96 procentai. „Manome, kad pasiekėme daugiau – 98 procentus. Gavus sertifikatą paaiškės konkrečiau, bet užduotis išpildyta su kaupu. Tokie parametrai atitinka net ir A++ klasės pastato reikalavimus“, – teigė pašnekovas. Tiesa, pasiekti A++ klasę trukdo tai, kad projekte nėra numatytas atsinaujinančių šaltinių įdiegimas. Vis tik A+ klasė, anot abiejų specialistų, yra daugiau, nei galima buvo numatyti.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.