Pernai lapkritį patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams. Statybos sektoriuje trūksta 58 specialybių darbuotojų, pradedant plataus profilio statybininkais, baigiant bokštinio krano operatoriais. 

Statybų sektorius kvotos neišnaudojo

Šis sąrašas skirtas užsieniečiams, norintiems atvykti dirbti į Lietuvą, bei jų potencialiems įdarbintojams. Žinia, kad asmenų laisvė judėti ir gyventi Europos Sąjungoje yra ES pilietybės pagrindas, tad čia kalbame apie užsienio šalių piliečius iš trečiųjų šalių. Atvykstantiems dirbti pagal trūkstamą profesiją kasmet skiriamos kvotos. Statybų sektoriui tenkanti užsieniečių darbuotojų kvota šiemet yra 9 100 vienetų ir sudaro ketvirtadalį užsieniečių kvotos, skirtos paslaugų, statybų, pramonės ir žemės ūkio sektoriams. 

Šiemet kvota statybos sektoriui liko tokia pat, kaip 2021-aisiais, nors bendras skaičius užsieniečių, kuriems šiais metais leis įdarbinti supaprastinta tvarka, išaugo iki 35 600 (pernai leido įdarbinti 32 200 trečiųjų šalių piliečių). Kvotos panaudojimą skaičiuoja Migracijos departamentas. Pernai kvota statybų sektoriuje nebuvo išnaudota: įdarbinti 6 823 užsieniečiai, neišnaudoti liko 2 277 kvotos vienetai. O per pirmas dvidešimt penkias šių metų dienas jau įdarbinta 375 statybininkų iš užsienio.  

Daugiausia darbuotojų iš Baltarusijos

2021 m. Užimtumo tarnyba išdavė 31 tūkst. užsienio piliečių atitinkamus dokumentus, leidžiančius dirbti Lietuvoje. Didžioji dauguma –  19,6 tūkst. leidimai dirbti, ir beveik 11,4 tūkst. sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams. Tai – 4,2 karto daugiau nei 2020 metais, kai trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota per 7,4 tūkst. dokumentų, leidžiančių jiems dirbti Lietuvoje.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

2021 m. daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties buvo išduota paslaugų sektoriaus įmonėms (85 proc.), statybos įmonėms išduoti leidimai tesudaro 6 procentus. Įdomu, kad pernykščiai skaičiai smarkiai skiriasi nuo fiksuotų 2020-aisiais. Tuomet statybos sektoriaus įmonėms buvo išduota 32 proc. leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties.

2021 m. išduoti leidimai dirbti ir sprendimai dėl darbo atitikties pagal užsieniečių pilietybę pasiskirstė taip: 

• Baltarusijos piliečiai – 40 proc.; 
• Ukrainos piliečiai – 37 proc.; 
• Kirgizijos piliečiai – 4,93 proc.; 
• Rusijos Federacijos piliečiai – 4,51 proc.; 
• Uzbekistano piliečiai – 3,83 proc. 

Top šalių penketukas šiek tiek kito, lyginant su 2020: užpernai Ukrainos piliečių įdarbinta daugiau nei baltarusių, o Kirgizija į penketuką nepateko visai. Taip pat pernai metais populiariausių darbuotojų kilmės šalių sąraše neliko Kinijos. 

Statybininkų stygius didmiesčiuose

2020 m. daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams statybų sektoriuje išduota staliams (5 proc.) ir tinkuotojams (4 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus). Nuo visų 2020 m. priimtų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties 5 proc. sudarė sprendimus dėl darbo betonuotojais ir tinkuotojais, 4 proc. – elektrikais, 3 proc. – staliais ir  2 proc. – izoliuotojais.

2021 m. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje statybų sektoriaus įmonės registravo 42,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Šio sektoriaus laisvos darbo vietos sudarė 11,6 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų. Statybų sektoriaus įmonių registruotų laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 78,5 proc., palyginti su 2020 m. 2021 m. daugiausia laisvų darbo vietų statybų sektoriaus įmonės skelbė didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Alytuje, Telšiuose ir  Elektrėnuose.

Statybų sektoriuje darbo netekusių asmenų 2021 m. Užimtumo tarnyboje registravosi 18,1 tūkst. – tai  17,4 proc. mažiau nei 2020 m. Statybų sektoriuje darbo netekę asmenys pernai sudarė 7,5 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų.

Kodėl statybos nevilioja lietuvių?

Vietinės darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje susiformuoja dėl nepakankamo skaičiaus paruošiamų specialistų ir nepatrauklios darbo vietos statybose. Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė detalizavo, kad lietuvius statybų sektorius atstumia dėl per mažo darbo užmokesčio, sudėtingų darbo sąlygų, dirbti statybininkais vietiniams trūksta motyvacinių paskatų. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo vietų neužpildymo priežastys yra šios: 

• Teritorinė darbo pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kai laisvos darbo vietos registruojamos vienoje teritorijoje, o tokio darbo ieškantys koncentruojasi kitoje;
• Kvalifikacinė neatitiktis: 2021 m. IV ketvirtį trys iš penkių (62 proc.) laisvų darbo vietų skirtos kvalifikuotiems darbininkams, operatoriams ir paslaugų darbuotojams, tuo tarpu tokio darbo ieškantys sudarė trečdalį (33,8 proc.) registruotų bedarbių. Nekvalifikuoto darbo ieško du iš penkių bedarbių (39,4 proc.).
• Be darbo ieškančių asmenų kvalifikacijos stokos, darbdaviai neužpildomų darbo vietų priežastimi įvardija darbo ieškančiųjų motyvacijos stoką ir didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio.
• Darbo jėgos emigracija į užsienį ar į didžiuosius šalies miestus.
• Darbo ieškančiųjų pasyvumas dėl įsipareigojimų šeimai ir artimiesiems: slauga, nepilnamečiai vaikai ir pan.
• Kai kurių profesijų nepatrauklumas: darbas pamainomis, naktimis, švenčių dienomis ar savaitgaliais, sunkus fizinis darbas ir pan.