Pašnekovas pripažino, kad jų baimė turi pagrindo: žmonės, nuolat gyvenantys pavėjui esančiose teritorijose, ar darbuotojai, ilgą laiką dirbantys įmonėse, perdirbančiose dumblą, dažniau yra alergiški ir serga kvėpavimo takų ligomis. Taip pat nemalonus dumblo kvapas sukelia diskomfortą, kenkia nervų sistemai. Todėl yra labai svarbu tinkamai neutralizuoti susidarančius kvapus. Užsienio šalyse tam naudojami probiotikai. Jie populiarūs Vakarų Europoje, bet Lietuvoje toks problemos sprendimo būdas kol kas sunkiai skinasi kelią. Visų pirma jis yra brangus. Be to, kvapą naikina tik nuolat naudojami probiotikai. Nustojus tai daryti, kvapas vėl atsiranda. Šiek tiek probiotikų naudojama tik Alytaus ir Mažeikių nuotekų valyklose.

APVA specialistas paaiškino, kad dumblo apdorojimo įrenginių statybos laikotarpiu gyventojams buvo aiškinama apie tokių įrenginių naudą, žmonės skatinti prisidėti prie nuotekų dumblo tvarkymo: pristatyti šakas, nupjautą žolę, kitas žaliąsias atliekas ir taip prisidėti prie dumblo kompostavimo proceso. Iš pradžių mažesnių miestelių gyventojai priešinosi, kad šalia jų gyvenamosios vietos atsirastų dumblo kompostavimo aikštelių, tačiau, patikino N. Lesickas, pradėjus kompostavimo procesus nebuvo gauta nė vieno skundo.

Tręšti laukus nuotekų dumblu Lietuva nenori

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo Artūro Masiliausko teigimu, nuotekų dumblas žemės ūkyje plačiau nei Europoje naudojamas Kinijoje (čia žemės ūkio reikmėms sunaudojama beveik 100%) ir JAV (sunaudojama 77% nuotekų dumblo).

„O ir tose šalyse, kuriose žemė tręšiama nuotekų dumblu, prie to pereita pamažu, o ne taip, kaip norėtume mes – čia ir dabar“, – atkreipė dėmesį ŽŪR specialistas.ES populiarėja ne žemės tręšimas kompostuotu dumblu, o biodujų gamyba. Lietuvoje kai kuriose nuotekų valyklose taip pat pastatyti metatankai. Pavyzdžiui, Vilniaus nuotekų valykloje jau veikia modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Dumblo pūdymo proceso metu susidariusios biodujos naudojamos kombinuotoje šilumos ir elektros gamybos jėgainėje. Dalis šilumos energijos išeikvojama pačiam technologiniam dumblo apdorojimo procesui, o galutinis apdoroto dumblo produktas – bekvapės dumblo granulės, kurios priskiriamos biokurui, todėl gali būti deginamos arba naudojamos žemės ūkyje kaip mineralinė trąša.

Dar vienas dumblo panaudojimo žemės ūkyje trūkumas, anot A. Masiliausko, yra tai, kad jį išbarsčius laukuose būtina laikytis griežtų technologinių reikalavimų: po dienos jis turi būti įterptas, užverstas. Dumblui įterpti ir jį tolygiai paskirstyti reikalinga speciali technika. Vis dėlto dažniau ūkininkai dvejoja dėl kaimynų reakcijos. Juolab kad susigundžiusiųjų šia trąša patirtis – ne iš maloniųjų.

„Ūkininkų laukai neužtverti, jie šalia gyvenviečių, – atkreipė dėmesį pašnekovas. – Vienam kitam ūkininkui laukus pradėjus tręšti nuotekų dumblu, iš karto kildavo aplinkinių gyventojų nepasitenkinimas.“ A. Masiliauskas pasakojo kalbėjęsis su keletu stambių Kauno regiono ūkininkų, ir jie buvo kategoriški: į savo laukus dumblo neįsileistų, net jei jiems primokėtų.

Prieš kurį laiką Jurbarko gyventojai viešai piktinosi, jų nuomone, teršiamu mišku – Jurbarko nuotekų valymo įmonė dumblą pylė Pašvenčio miške po aukštos įtampos laidais. Įstatymai tai leidžia. Vandentvarkos įmonės pasiteisinimas vienas – Tauragėje vis dar nėra dumblo džiovinimo įrenginių.

Minėtos situacijos leidžia spėti, kad Lietuvoje nuotekų dumblas nebus plačiai naudojamas laukams tręšti. „Bet jį galima panaudoti ir rekultivuojamiems plotams, iškastiems karjerams arba energinėms plantacijoms. Kai kurie ūkininkai augina tuopas, žilvičius, naudojamus kurui. Juos sudeginus, pelenų lieka nedaug, tad šiuos utilizuoti nėra brangu“, – vieną alternatyvų priminė ŽŪR atstovas A. Masiliauskas.