Pateikta ateities oro uosto vizija tarp Vilniaus ir Kauno (9)

Aušra Nyman 2021 gruodžio 16 d.
oro uostas vizija tarp vilniaus ir kaunoTik SA
Projekto vizual.

Nuo antikos laikų žmogus svajojo įveikti žemės trauką, o šiais laikais lėktuvai tapo ne tik įprasta, bet ir greičiausia transporto priemone. Tobulėjant aviacijos technologijoms, skrydžių daugėja, oro uostai neišvengiamai turi plėstis. Kokią vietą numatyti būsimam oro uostui, kokiu atstumu nuo didesnio miesto ir kuria kryptimi jis turi būti planuojamas, kad besiplečiantis miestas nestabdytų oro uosto plėtros ir atvirkščiai? Kokia bus ateities oro uostų architektūra?

Šiuos klausimus baigiamajame magistro darbe nagrinėja „Vilnius Tech“ universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė. Nuodugniai pasigilinti į oro uostų vystymosi istoriją bei perspektyvas ir pasirinkti optimalius sprendimus jai padėjo studijų vadovas profesorius Gintaras Čaikauskas.

Prisitaikyti prie kintančių poreikių

Ieva Viržintaitė
Ieva Viržintaitė

Kaip teigia I. Viržintaitė savo magistriniame darbe, tiek plėtojant esamus oro uostus, tiek planuojant naujus, svarbu palikti galimybę oro uostui vystytis kartu su technologijomis, prisitaikyti prie kintančių poreikių. Reikia suprasti, tvirtina autorė, kad oro uostai nėra baigtinė struktūra, vystant oro uostų architektūrą, būtina ieškoti universalaus varianto, kuris gebėtų laikui bėgant prisitaikyti, siekiant patenkinti kintančius poreikius ir atspindėti kintančias tendencijas.

Neatsižvelgus į oro uosto plėtrą, ateityje neretai galime susidurti su problema, kai terminalas pasiekia savo maksimalias ribas. Tai pastaruoju metu patiria ne vienas Europoje esantis oro uostas, ne išimtis ir Vilniaus. Dar vienas svarbus aspektas, projektuojant oro uostus šiais laikais, yra įvertinti ir šalia esančios infrastruktūros, urbanistinę teritorijos plėtrą. Oro uostas nebėra vieno pastato struktūra – dažniausiai tai miestas mieste.

Strategiškai patogi vieta

Todėl projektuojamam oro uostui buvo pasirinkta teritorija tarp Vilniaus ir Kauno – Kaišiadorių rajono savivaldybėje dėl patogios strateginės vietos: Kaišiadorys yra vidurio Lietuvoje, tarp dviejų pagrindinių šalies miestų – valandos atstumas. Savivaldybės teritorija rytinėje dalyje netoli Žaslių miestelio ribojasi su geležinkelio trasa Vilnius–Kaunas. Vietą oro uostui magistrinio darbo autorė pasirinko remdamasi Lietuvos Respublikos bendruoju planu 2030 metams ir jau parengtu Kaišiadorių rajono bendruoju planu.

Toks sprendimas leistų vienam keleivių terminalui aptarnauti abu miestus, o esamus oro uostus labiau išnaudoti verslo poreikiams. Įvertinus, kad tuo pačiu metu yra plėtojama projekto „Rail Baltica“ atkarpa, Lietuva galėtų pasinaudoti galimybe apimti visą regioną.

oro uostas vizija tarp vilniaus ir kauno
oro uostas vizija tarp vilniaus ir kauno

Terminalas – teritorijos dominantė

Būsimasis oro uosto miestas planuojamas atsižvelgiant į esamus teritorijos ypatumus: gamtinį karkasą, geležinkelio trasą ir techninius sprendimus – pakilimo ir tūpimo tako specifiką. Pakilimo takas formuoja labai aiškią kompozicijos ašį, o būsimojo oro uosto akcentas – keleivių terminalas. Šis pastatas savo dydžiu ir paskirtimi bus dominuojantis erdvėje, o aplinkinis užstatymas pabrėš jo svarbą, tapdamas lyg vartais į terminalą.

Plastiškos gamtos ir lėktuvo formos

Oro uosto terminalas yra didelių erdvių pastatas, kuriame yra svarbi pastato erdvinės ir funkcinės struktūros darna su konstrukciniu sprendiniu. Neatsiejamas pastato išraiškos komponentas yra konstrukcinė sistema. Gamtos inspiruotos lengvos organiškos linijos susilieja su ateities lėktuvų aptakiais kūnais ir formuoja lengvą, tačiau kartu ir statišką formą. Tūris tarsi atkartoja lėktuvo formas, o šoniniai fasadai ir interjeras siejami su lėktuvo sparnu.

Terminalo stogas tolygiai žemėja nuo gatvės fasado pakilimo tako link. Aukščiausios pastato erdvės skirtos bendroms funkcijoms.

Trys projekto etapai

Projektas skirstomas į tris etapus, taip siekiant įvertinti, kaip oro uostas galėtų keistis per 2025–2075 m. laikotarpį. Oro uosto dydis skaičiuojamas pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. International Air Transport Association, IATA) keleivių srautų augimą. Prognozuojama, kad keleivių srautai kasmet turėtų augti 2 proc., neįvertinus pandemijos padarinių.

I etapas – 2025–2050 m. (prognozuojamas keleivių skaičius – 9 mln.)

Pirmuoju etapu oro uostas iš esmės didelių pokyčių aplinkinei infrastruktūrai neturi. Terminalą aptarnaujančio oro transporto gabaritai turėtų mažėti dėl planuojamos naujos technologijos – elektros variklių lėktuvuose įdiegimo, tačiau vis dar nebūtų atsisakoma ir šių dienų lėktuvų. Esminiai pokyčiai vyktų vidinėje terminalo struktūroje: šalia oro uosto pirmuoju etapu statomos automobilių aikštelės, viešbučiai, autobusų stotis, papildomi administraciniai pastatai. Taip pat oro uosto teritorijoje numatomas krovinių terminalas, angarai ir priešgaisrinės stoties pastatai. Teritorija pritaikoma patogiam dronų ir kitų skraidančių mažų transporto priemonių patekimui į teritoriją.

II etapas – 2050–2075 m. (prognozuojamas keleivių skaičius – 14,8 mln.)

Oro uosto terminalas plečiamas, pritaikomas tik elektriniams lėktuvams. Toliau vystomas oro uosto miestas, atsiranda kitų funkcijų. Numatomos papildomos aikštelės į terminalą atvykstančių keleivių transporto priemonėms. Esant galimybei, į teritoriją integruojama hyperloop (šiuo metu plėtojama greitoji keleivių ar krovinių transportavimo sistema). Dėl sumažėjusios taršos šalia oro uosto būtų galima toliau plėtoti ūkines veiklas, tenkinančias oro uosto poreikius, taip skatinant vidinę ekonomiką.

III etapas – 2075 m. (prognozuojamas keleivių skaičius – 24,4 mln.)

Trečiajame etape daroma prielaida, kad komerciniai lėktuvai galės leistis vertikaliai (nors tokia galimybė kol kas plačiai neaptarinėjama dėl didelių degalų sąnaudų). Ši inovacija leistų išnaudoti atsiradusį tūpimo takų perteklių, oro uosto terminalų plėtrai paliekant tik tūpimo aikšteles ir privažiavimus prie angarų. Atsiradusioje laisvoje teritorijoje būtų galima plėsti žaliąsias zonas.

Siekiama, kad oro uosto miestas atneštų didesnę naudą Lietuvos ekonomikai, kartu galėtų vystytis kaip inovacijų slėnis. Dėl šios priežasties prie oro uosto numatoma miesto plėtra, kuri galėtų pasiūlyti įvairių funkcijų. Atsiradus elektriniam oro transportui, galima svartyti plėsti ir gyvenamąsias struktūras.

oro uostas tarp vilniaus ir kauno

Ateities technologijos leis smarkiai nedidinti terminalo gabaritų

Anot baigiamojo magistrinio darbo autorės, projektuojant buvo atsižvelgiama ir į ateities technologijų vystymąsi aviacijoje  nemaža dalis oro transporto gabaritų mažės dėl kompaktiškų elektrinių variklių baterijų. Numatoma, kad elektriniai komerciniai lėktuvai galėtų būti panašaus dydžio kaip „Boeing 373“, tačiau aptarnautų daug daugiau keleivių.

Vidinėse erdvėse taikomos biometrinės atpažinimo sistemos leistų lengviau vykdyti sienų kontrolę, o tai leistų sujungti erdves. Taip pat taikomos technologijos spartintų patikros, registracijos ir bagažų punktų gabaritus, kartu mažinant erdvės poreikį. Mažėtų ir trintis tarp keleivių  atsižvelgiant į šių dienų aktualijas. Tai leistų išlaikyti keleiviams saugius socialinius atstumus.

Planinė struktūra – lengvai orientacijai ir keleivių srautams paskirstyti

Pastato planinei struktūrai didžiausią įtaką darė sudėtingi funkciniai ryšiai. Pasirinktas linijinio principo užstatymas ateityje leidžia gan lengvai plėsti terminalo erdvę. Projektuojamas trijų aukštų oro uostas, maksimaliai ištęstas į abi kraštines (po 300 m), tačiau neviršijant keleiviui patogių judėjimo atstumų.

Pirmame aukšte planuojamos atvykstančių keleivių salės su administracijos ir komercinėmis bei bagažo paskirstymo patalpomis, prekių pristatymo ir sandėliavimo erdvėmis, techninėmis patalpomis. Numatoma, kad atvykstantys keleiviai į terminalą iš lėktuvo būtų atvežami autobusu arba naudojant keleivių įlaipinimo (oro) tiltą (angl. jetway arba jetwalk) nusileistų į pirmą aukštą. Taip pat atskirai numatoma patalpa išvykstantiems keleiviams esant poreikiui iki lėktuvo nuvykti autobusu.

oro uostas tarp vilniaus ir kauno

Antrame aukšte suprojektuotos išvykstančių keleivių salės su administracinėmis ir komercinėmis patalpomis, kuriose vyktų keleivių registracija ir bagažo atidavimas, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas, siekiant atskirti laukiančių ir į lėktuvą lipančių keleivių srautus.

Trečiame aukšte su biometriniais vartais būtų vykdoma bendra visų keleivių patikra – išvykstantiems keleiviams. Vartai tuo pačiu atskirtų lydinčių ir iškeliaujančių žmonių srautus. Už vartų numatomos komercinės patalpos, kavinės, vaikų žaidimo kambariai. Prireikus trečiame aukšte galima įrengti įlaipinimo arba vadinamuosius oro tiltus.

Projektuojant vidines erdves siekta, kad judėjimas tarp skirtingų erdvių būtų paprastai ir lengvai suvokiamas, todėl iš vienos salės į kitą patenkama per koridorius. Pagrindines erdves siekta projektuoti aukštesnes.

Kaip nuvykti į naująjį oro uostą?

Terminalą galima pasiekti keturiomis transporto rūšimis: autobusu, traukiniu, taksi ir nuosavu automobiliu, o ateityje ir kitomis transporto priemonėmis. Žemės lygyje numatoma autobusų stotis šalia oro uosto, iš kurios keleivių srautai galėtų pasiskirstyti po visą Lietuvą.

Baigiamajame magistriniame darbe pateiktos įžvalgos gali pasitarnauti, siekiant naujai pažvelgti į neišnaudotą šalies potencialą, nesusisaistant vien su jau esamais oro uostais, bet ieškant naujų galimybių ir palankių teritorijų ateities oro uosto vizijai įgyvendinti.

Komentarai
  • Tėvelis

    2021-12-30, 18:55  

    Praplovėm rytuose, prasiplausim ir vakaruose.

  • Ivanas

    2021-12-29, 9:54  

    atliekame visus statybos darbus.