• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Patalpų mikroklimatas tampa vis svarbesnis

2016 gegužės 25 d.
VELUX nuotr.
VELUX nuotr.

Nors ligų kaltininkų dažniausiai ieškoma lauke, vertėtų pagalvoti ir apie patalpas, kur šių dienų žmonės praleidžia apie 90 proc. savo laiko. O moksliniai tyrimai rodo, kad namų mikroklimatas veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Ką daryti, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki?

Praėjusių metų pabaigoje Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų ir kompanijos „Velux“ atlikta apklausa parodė, kad didelės dalies europiečių gyvenamosios aplinkos mikroklimatas netinkamas ir daro neigiamą įtaką tiek jų sveikatai, tiek ekonominiam produktyvumui. Remiantis tyrimu, nuostoliai visuomenei gali siekti milijardus eurų – prastas namų mikroklimatas neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia sveikatos problemų, o darbuotojų ligos atsiliepia ir verslo sėkmei. Pavyzdžiui, 2013 metais vien tik Didžiojoje Britanijoje darbuotojai prasirgo 27 milijonus darbo dienų, kas sukėlė papildomų sunkumų verslui ir viešajam sektoriui.

Sveikų namų charakteristika

Tyrimo autoriai išskiria penkis veiksnius, kurie daro neigiamą įtaką gyvenamajai aplinkai ir mažina ekonominį produktyvumą: geros miego sąlygos, patalpų oro temperatūra, pakankamas dienos šviesos kiekis, grynas oras ir 40–50 proc. siekiantis patalpų drėgmės lygis.

77 proc. europiečių, paklausti apie miego sąlygas per pastarąjį mėnesį, nurodė, kad miegojo prastai ar labai prastai. Tuo tarpu daugiau nei pusė tų, kurie savo miegą įvertino teigiamai, gerai įvertino ir savo sveikatą bei energingumą. Prastas miegas daro įtaką produktyvumui, didina nelaimingų atsitikimų darbe riziką ir apsunkina sprendimų priėmimo procesą.

Apklausa taip pat parodė, kad net 82 proc. europiečių namuose praėjusią žiemą vienu ar kitu metu buvo per šalta, o 87 proc. pažymėjo, kad jų gyvenamojoje vietoje praėjusią vasarą vienu ar kitu metu buvo per karšta. Netinkama patalpų temperatūra gali būti varvančios nosies, skaudančios gerklės ir peršalimo ligų priežastimi.

Šviežias oras ir dienos šviesa namuose turi įtakos nuotaikai ir sveikatai

mikroklimatas_velux_nuotr_2

Beveik pusė (48 proc.) niekada patalpų nevėdinančių respondentų nurodė, kad nesijaučia energingi, teigiama minėto tyrimo ataskaitoje. Tuo tarpu net penktadalis 2–4 kartus per dieną langus praveriančių respondentų energijos trūkumu nesiskundžia.

Net 37 proc. Europos gyventojų skundžiasi ir šviesos, ir energijos trūkumu savo namuose. Dienos šviesa teigiamai veikia ne tik bendrą savijautą, bet ir sumažina nosies bei gerklės ligų riziką. Įrodyta, kad pakankamas dienos šviesos kiekis biure padidina darbuotojo produktyvumą 15 proc.

Tuo tarpu tų, kurių namuose dėl netinkamos patalpų drėgmės „gyvena“ pelėsis, susiduria su 50 proc. didesne gerklės infekcijų rizika. Pelėsis gali atsirasti ne tik dėl nesandarių sienų, bet ir dėl kasdienės veiklos namuose. Pavyzdžiui, maisto gaminimo, namų valymo ir maudymosi po dušu, didinančių patalpų drėgmės lygį.

Kaip pagauti dienos šviesą?

mikroklimatas_velux_nuotr_3

Miego sąlygas galima pagerinti, kambario temperatūrą – sureguliuoti, patalpas – vėdinti ir stengtis palaikyti jų drėgmę, tačiau kaip į namus pritraukti daugiau dienos šviesos? Visų pirma, patariama patalpose, kuriose praleidžiama daugiausia laiko, suprojektuoti kuo daugiau langų.

Gyvenantiems palėpėje, išeitimi gali tapti stoglangis. „Natūrali dienos šviesa teigiamai veikia ne tik žmogaus sveikatą, bendrą savijautą ir energingumą, bet ir sukuria geresnes sąlygas augalams bei gyvūnams, sumažina elektros energijos, reikalingos dirbtiniam apšvietimui, suvartojimą. Be to, stoglangis leidžia į namus įleisti dar daugiau gryno oro, taip gerindamas namų mikroklimatą ir žmogaus sveikatą“, – sakė vokiečių atlikto tyrimo partnerės, kompanijos „VELUX Latvia“ valdybos narė Kristina Belska.

Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų tyrimas atliktas 2015 metų spalį. Jame dalyvavo 14 tūkst. respondentų iš 14 Europos šalių, tokių kaip Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir t. t.

Daugiau skaitykite:

Rekuperacinės sistemos: centralizuotos ar individualios?
Vėdinimo problema ugdymo įstaigose: penkios minutės oro
Sausas patalpų oras – vis dar toleruojamas standartas
Komentarai

statyba ir architektura
archicad