• Nuo ko priklauso pastatų energinis efektyvumas?
• Kaip užtikrinti efektyvų sandarių pastatų vėdinimą?
• Vien pakeisti senus langus gali neužtekti.

Nuo 2021 m. visi naujai statomi pastatai privalo būti A++ energinio naudingumo klasės. Į ją pretenduoti gali pastatai, kurie daugiau nei pusę reikalingos energijos vartoja iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau tai ne vienintelis rodiklis, nuo kurio priklauso galutinė energinio naudingumo klasė. Priežasčių, dėl kurių sąskaitos už šildymą gali išaugti, galima ieškoti net tvirtinimo detalėse.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis sako, kad pastatų energinis naudingumas – daugelių mitų apipinta tema, o rodiklių, pagal kuriuos skaičiuojamas pastatų energinis naudingumas, yra daug. Jis išskiria pagrindinius kriterijus:

• Atitvarų savitieji šilumos nuostoliai;
• Šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti;
• Mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techniniai rodikliai;
• Pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės;
• Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertės;
• Sunaudojamos energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių;
• Pastato norminės metinės pirminės energijos sąnaudos;
• Pastato sandarumas.

K. Banionio teigimu, pastato energiniam naudingumui didelę neigiamą įtaką daro iškastinio kuro ar kitos neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimas šildymui. Naudingumas taip pat žymiai priklauso ir nuo šiluminės energijos sąnaudų pastatui šildyti – šilumos šaltinio, šilumos nuostolių dėl vėdinimo, vidinių šilumos išsiskyrimų ar šilumos pritekėjimų. 

Pasak eksperto, trys architektūriškai identiški pastatai su tomis pačiomis šiluminėmis savybėmis gali turėti skirtingas energijos sąnaudas vien dėl konstrukcinių sprendinių – itin masyvus pastatas gali suvartoti iki 10 proc. mažiau energijos nei lengvas pastatas, nes sugeba akumuliuoti dalį išskiriamos vidinės šilumos.

„Geriausiai šilumos praradimus dėl šalto oro patekimo į patalpas leidžia įvertinti pastato sandarumo matavimai. Tai ir statybinės kokybės patikrinimas, nes kiekvienas esame suinteresuoti turėti kuo energiškai efektyvesnį pastatą, iššvaistantį kuo mažiau energijos“, – teigia K. Banionis.

Vis dėlto įtakos gali turėti net ir smulkmenos, pavyzdžiui, tvirtinimo elementai fasadinei apdailai laikyti, ypatingai ventiliuojamose fasadinėse sistemose.

„Priklausomai nuo medžiagos sudėties, jų šiluminės savybės gali skirtis iki 10 kartų. Siekiant turėti tas pačias šilumines savybes, tai gali daryti žymią įtaką termoizoliacinio sluoksnio (storio – red. past.) skirtumui, kartais net dvigubai“, – pažymi K. Banionis.

Sandariam pastatui reikia ir gero vėdinimo

UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė Laima Biezumaitė-Ancevičienė teigia, kad pastato energinis efektyvumas pirmiausia priklauso nuo šilto ir sandaraus pastato apvalkalo.

„Tikslas – iki minimumo sumažinti energiją, kuri reikalinga pastatui šildyti, vėsinti. Galima turėti ir labai pigios energijos iš atsinaujinančių šaltinių, bet jeigu ją naudosime šildyti pastatą, kurio sienos bus kiauros ar prastai apšiltintos, šiluma iškeliaus į lauką. Tai taip pat neprisidės prie klimato šiltėjimo mažinimo tikslų“, – atkreipia dėmesį ji.

Šis tikslas, jos teigimu, taikomas ir renovuot senos statybos pastatus siekiant sumažinti energijos sąnaudas, ir projektuojant naujus pastatus, kurių energijos poreikis turėtų būti artimas nuliui.

Anot L. Biezumaitės-Ancevičienės, pastato apdangalo efektyvumas priklauso nuo: 

• Tinkamai parinktos termoizoliacinės medžiagos;
• Šiltinimo sluoksnio sandarumo;
• Šiluminių tiltelių;
• Pastato sandarumo;
• Tinkamų konstrukcijų vėdinimo sprendimų; 
• Šiltinimo darbų kokybės.

UAB „Rehau“ langų ir durų sistemų vadybininkas Mindaugas Veiveris pastebi, kad per didelį pastato šilumos suvartojimą gali lemti ir langų sprendimai.

Įmonės atliktais bandymais, viename pastate, siekiant kompensuoti šilumos nuostolius, patiriamus dėl seno medinio lango, reikėjo sudeginti 5,8 litrų kuro. Neapšiltintas naujas plastikinis langas didelės naudos neatnešė – kuro nuostoliai buvo vos 0,1 litro mažesni. Didžiausia nauda pastebėta atlikus apšiltinimą aplink plastikinį langą – šilumos nuostolių kompensavimui reikėjo 4,6 litrų kuro.

„Dar galima nedėti lango į seną vietą, bet traukti jį prie apšiltinimo sluoksnio. Tokiu atveju gauname dvigubai geresnį rezultatą nei tik apšiltinę sieną. Taip galime sutaupyti nemažą kiekį šilumos bei pinigų“, – sako M. Veiveris.

Vis dėlto dėl per didelio sandarumo gali atsirasti ir vėdinimo problemų. „Jei nėra padaryta rekuperacija, o langų žiemą niekas neatidaro, prasideda problemos. Jei per senus langus visa drėgmė išeidavo per nesandarumus, dabar ji neišeina ir kaupiasi ant šalčiausių vietų – langokraščių ar kampinių namo sienų. Jei nėra įrengtos rekuperacinės sistemos, privaloma namus vėdinti, nes, įsiveisus pelėsiu, jį išnaikinti bus sunku“, – perspėja jis.

Kokį šilumos sprendimą pasirinkti?

UAB „Veesla“ ŠVOK pardavimų vadovas Šarūnas Raišys pasakoja, kad rinkoje šiuo metu vyrauja keli šilumos siurblių tipai – oras-vanduo, gruntas-vanduo ir oras-oras. Namams dažniausiai esą renkamasi oras-vanduo šilumos siurblius.

„Jei galutinis vartotojas tuo pačiu susigeneruoja elektros energiją pasitelkiant, pavyzdžiui, saulės elektrinę, taip tampa nepriklausomu vartotojų nuo pagrindinių energijos tiekėjų rinkoje. Pats gaminu – pats ir vartoju. Tai taip pat padeda būti draugiškais ne tik aplinkai ar sau, bet ir kaimynams, kurie gyvena šalia bei kartais turi kvėpuoti užterštu oru dėl kaimynų šildymosi kieto kuro katilais“, – privalumus išskiria Š. Raišys.

Nors renkantis šilumos siurblį galima susidurti su dideliu informacijos kiekiu, jis rekomenduoja atkreipti dėmesį į vieną pagrindinių – galios diapazoną.

„Kai šilumos siurbliai pasirodė Lietuvos rinkoje, vyravo klaidinga nuomonė, kad jie turėtų veikti iki -25, o kartais net iki -30 laipsnių temperatūros. Rangovai parinkdavo gerokai didesnę šilumos siurblio galią nei realiai reikalavo pastato šiluminė energetinė situacija. 

Tuomet šilumos siurbliai dirbdavo labai trumpais ciklais – per penkias minutes užtikrindavo reikiamą šilumos kiekį ir vėl išsijungdavo. Tai kenkia kompresoriui ir trumpina šilumos siurblio gyvavimo ciklą. Galima teigti, kad jis turėtų dirbti nuolat, bet mažomis apsukomis ir neturėti dažnų išsijungimų“, – pažymi Š. Raišys.

Straipsnis parengtas pagal 2025 m. balandžio 4-ąją vykusį tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Nuo ko priklauso pastatų energinis naudingumas Lietuvoje?“. Vebinaro metu pranešimus skaitė KTU Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis, UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė Laima Biezumaitė-Ancevičienė, UAB „Rehau“ langų ir durų sistemų vadybininkas Mindaugas Veiveris, UAB „Veesla“ ŠVOK pardavimų vadovas Šarūnas Raišys.