Aušra NYMAN
Stogo, penktojo fasado, svarbą liudija iki šiol išlikusi tradicija kelti vainiką aukščiausioje namo dalyje – ant kraigo, informuojant stebėtojus, kad statybos jau įpusėjo ir artėja prie pabaigos. Stogas – ne tik pagrindinė pastato konstrukcija, sauganti jį ir jame esančius žmones ar daiktus nuo kritulių, bet ir dažnu atveju – statinio puošmena. Be šių pagrindinių stogo savybių, pastaruoju metu ryškėja ir tendencija sukurti kuo didesnį stogo funkcionalumą, pritaikant jį viešosioms, daugiafunkcėms erdvėms. Stogai tampa miesto gyventojų, bendruomenių susibūrimo vieta.
Unikalūs stogai atspindi statytojų ambicijas
Jau Mesopotamijoje (dabartiniame Irake), Bizantijoje, atsirado kupolo formos stogai, o kiek vėliau jie tapo ir iki šių dienų išlikusių Panteono, Šv. Petro bazilikos Romoje pagrindiniais išraiškos elementais. Unikalūs stogai atspindėjo to laikotarpio pažangiausią inžinerinę mintį, liudijo nepriekaištingą meistrystę. Ir, be abejo, aukštas statytojų ambicijas. Šv. Petro bazilikos statybas XV a. inicijavęs popiežius Julijus II, sumanęs senosios bazilikos vietoje pastatyti naują didžiulę šventovę, didesnę už visas žinomas stabmeldžių šventyklas, sukvietė į Romą žymiausius Italijos architektus. Prie pastato statybų prisidėjo ir Rafaelis, o vėliau statyboms vadovauti pradėjo pats Mikelandželas Buonarotis.
Lamberto Zannotti nuotr.
Vienas svarbiausių stogo konstrukcijos tikslų – perdengti kuo didesnę erdvę
Milžiniška kulto pastatų vidaus erdvė ne tik įgalino rengti masinius susibūrimus, bet ir bylojo apie pasaulio Kūrėjo didybę. Todėl viena pagrindinių užduočių to meto architektams buvo perdengti kuo didesnę erdvę, paliekant ją neužgriozdintą kolonų tarp laikančiųjų sienų. Tam labiausiai tiko kupolo konstrukcija, kurios pavyzdžių nemažai matome ir Lietuvoje. Tobulėjant technologijoms pagrindinė unikalių stogų paskirtis ir funkcija nepakito – svarbiausia architektų ir konstruktorių užduotis yra perdengti kuo didesnes stadionų, sporto salių, renginių erdves.
Lenkti bambuko stogai. Architektūros studijos „Ibuku“ suprojektuota, neseniai Balyje (Indonezija) įrengta gimnazijos sporto salė „Arc“ su sudėtingu dvigubu lenktu stogu, pagamintu vien iš bambuko. Ji yra privačios švietimo įstaigos „Žalioji mokykla“, skatinančios tvarumą mokantis natūralioje aplinkoje, naujausias pastatas. Per keletą mėnesių trukusius tyrimus ir plėtrą buvo sukurtas tikslus geometrinis sprendimas, leidžiantis konstrukcijai apglėbti didelį vidinį tūrį naudojant minimalų kiekį medžiagos. 14 m aukščio arkos yra sujungtos tinkleliais iš bambuko, kurie lenkiasi dviem kryptimis ir sukuria tvirtą, įtemptą 19 m ilgio konstrukciją, leidžiančią uždengti didelį grindų plotą, netrikdomą atraminių kolonų. Visi Balio, Badungo regiono, džiunglių vietoje esantys pastatai suprojektuoti taip, kad būtų efektyviai naudojama energija ir pastatyti pritaikant natūralias medžiagas, kur tik įmanoma.
Stogas – urbanistinio peizažo dominantė
Svarbaus visuomenei pastato stogas gali praturtinti miesto urbanistinį peizažą, deramai jį reprezentuoti ar net tapti šalies vizitine kortele. Todėl jis neretai tampa pagrindiniu architektūrinės išraiškos elementu. Dažniausiai sudėtingos struktūros stogai puošia visuomeninius pastatus – teatrus, koncertų sales (Sidnėjaus operos pastatas Australijoje). Ypač įspūdingos yra vientisos erdvinės struktūros, sukurtos ispanų architekto Santiago Calatravos ne tik renginių pastatams, bet ir traukinių stotims, taip pat transporto uostams.
Pasivaikščiojimas stogais
Pastaruoju metu penktasis fasadas itin svarbus ir kaip visuomeninė erdvė. Pasivaikščiojimai ant stogo yra atsakas į kintančias socialines, aplinkos ir miesto sąlygas.
Iškelta viešoji erdvė. Pernai studijos „MVRDV“ architektai įrengė laikiną, vieną mėnesį lankytojams atvertą konstrukciją ant Roterdamo (Olandija) pastatų per šiame mieste kasmet vykstantį stogų festivalį. „Tai viena svarbiausių patirčių Roterdame, leidžiančių lankytojams vaikščioti po įvairius miesto stogus 30 m aukštyje. Tuo siekiama suteikti visuomenei naują požiūrį į miestą, suteikti lankytojams galimybę geriau suprasti stogų potencialą, kuris gali tapti tarsi antruoju sluoksniu, darančiu miestą gyvybingesnį, biologiškai įvairesnį, tvaresnį ir sveikesnį“, – rašoma studijos portale.
Judėjimo kryptis – stogas. Architektūra formuoja tai, kaip mes judame erdvėje, įprastai pastato viduje, tuo tarpu istoriniame Belemo kvartale, Lisabonoje, įsikūrusio šiuolaikinio meno, architektūros ir technologijų muziejaus (The Museum of Art, Architecture and Technology – MAAT, autoriai – architektūros studija „AL_A“) struktūra sujungta su kraštovaizdžiu taip, kad lankytojai galėtų vaikščioti ne tik pastato viduje, bet ir užsilipti ant stogo, primenančio nuožulnią kalvą, pasigrožėti Težo upės krantine.
„Metropol Parasol“ (studija „J.Mayer.H“, Vokietija) yra vienas ikoniškiausių pasivaikščiojimų ant stogo pasaulyje, leidžiantis patirti unikalų istorinio ir šiuolaikinio miesto santykį. Iš lengvų metalo konstrukcijų sumontuotos struktūros, primenančios skėčius, tarsi išauga iš archeologinių kasinėjimų vietos į šiuolaikinį orientyrą. Kolonos tampa svarbiomis prieigomis prie žemiau esančio muziejaus ir aukščiau esančios aikštės bei viršutinės aikštelės panoramos. Unikalios miesto erdvės vaidmuo tankiame viduramžių vidinio Sevilijos miesto audinyje – puoselėti istorinę atmintį, leisti laisvalaikį, vystyti prekybą. Puikiai išvystyta infrastruktūra padeda suteikti aikštei daugiau veiksmo, todėl ji yra patraukli vieta turistams ir vietiniams gyventojams.
Įdarbinti žaliuojantys stogai su vandens telkiniais
Nuo karščio dūstančiuose megapoliuose, vadinamuose betono džiunglėmis, jaučiamas didžiulis poreikis turėti žaliųjų erdvių. Karščiu alsuojantys pastatai ir keliai vasarą įkalina miestiečius prie kondicionierių, todėl bet koks žaliasis miesto lopinėlis tampa ypač vertingas.
Stogo nauda energiniam efektyvumui. Tankiai užstatytose miestų teritorijose tam puikiai pasitarnauja žalieji stogai, padedantys sumažinti klimato kaitą, reguliuojantys temperatūrą pastato viduje ir aplink jį. Jie gali būti naudingi ir ekosistemai atkurti. Į tai atsižvelgdami architektai numato avilius bitėms ar net struktūras kregždėms, šikšnosparniams. Toks yra Amsterdame, Nyderlanduose, įgyvendintas, „Orange Architects“ suprojektuotas pastatas „Jonas“.
Patirtinė architektūra
Pasivaikščiojimas stogais suteikia naujų patirčių ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Vykdoma edukacinė veikla, per pažinimą padedanti lengviau suvokti supančią aplinką ir išmokti ją vertinti.
Sumaniai sukurtos bendruomenės erdvės. Studijos „MAD“ (Kinija) sukurtas vaikų darželis (Courtyard Kindergarten) pasižymi dinamišku stogu, supančiu istorinį kiemą. Tradicinis kiemas (Siheyuan) datuojamas 1725 m., o įterpiamas naujas pastatas apsaugo šalia esančius senuosius rekonstruotus namus. Skirtas vietovės kultūros paveldui pagerbti, projektas formuoja daugiasluoksnį miesto naratyvą, kuriame kartu egzistuoja sena ir nauja. Žemai ir švelniai tarp įvairių pastatų išsiskleidžiantis stogas paverčia erdvę spalvinga žaidimų aikštele. Stogo takas ir gretimos erdvės yra pagrindinė vieta vaikams užsiimti lauko sportu ir kita veikla. Pietvakarinėje stogo pusėje subtiliai banguotas mažų kalvelių paviršius sukuria reljefą, formuojantį žaismingą kraštovaizdį.
Su kraštovaizdžiu susiliejantis stogas
Unikaliame gamtiniame kraštovaizdyje architektai pasirenka sprendimą pastatus tarsi ištirpdyti aplinkoje, sulieti su ja. Šiuo atveju pasitarnauja apželdintos stogo plokštumos, kai pastatas panardinamas po jomis.
Moesgaardo muziejus Danijoje (projekto autoriai – studija „Henning Larsen“) išsiskiria nuožulnaus žolės, samanų ir gėlių stogo vaizdu – pastatas atrodo kaip galingas vizualinis orientyras, matomas net iš jūros. Įsikūręs kalvotame Skåde kraštovaizdyje į pietus nuo Orhuso miesto, muziejus suformuoja unikalią gamtos, kultūros ir istorijos trejybę. Stačiakampio formos stogo plokštuma tarsi išauga iš kraštovaizdžio ir vasarą tampa erdve piknikams, paskaitoms, tradiciniams Joninių laužams. Pro įstiklintas pastato sienas galima mėgautis Orhuso įlankos vaizdais ir patekti į didelę stogo terasą.
Lietuva prisijaukina žaliuosius stogus. Analogiškų sprendimų daugėja ir Lietuvoje. Vienas pirmųjų – daugiafunkcis vandens sporto centras, suprojektuotas kaip esamų Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų „Žalgirio“ arenos rekonstrukcija, jos išplėtimas. Naujasis statinys blokuojamas prie arenos vakarinėje jos pusėje, tarp jų suplanuota jungtis.
„Pastato koncepciją ir architektūrinę išraišką padiktavo salos urbanistinis kontekstas: sala yra žalia, joje vystomas parkas. Todėl siekiama išsaugoti jos kraštovaizdį, vietovės charakterį, kuris atsiskleidžia žvelgiant į salą nuo Karaliaus Mindaugo prospekto. Tai parko statinys, nekartojantis gretimai esančių pastatų formų, o priešingai, išnaudojant reljefą, jo stogas tampa penktuoju fasadu – saulėtų pievų mišiniu želdintu stogu. Žaliasis stogas kartu mažina miesto šiluminio efekto poveikį, gerina oro kokybę, taip pat mažinamas energijos kiekis, reikalingas pastato vidaus temperatūroms sureguliuoti tiek žiemą, tiek vasarą. Tai ypač aktualu baseino pastatui, kur reikalinga aukšta vidaus patalpų temperatūra reikiamam mikroklimatui palaikyti. Šiuo metu stogo zonoje pastatyti bičių aviliai, o tai kartu prisideda prie bendros ekosistemos stiprinimo“, – pasakoja pastatą projektavusios E. Miliūno studijos architektas Aurimas Ramanauskas.
Projektuojant pastatą pagal esamą situaciją, teko maksimaliai derintis prie reljefo aukščių ir tai turėjo didelę įtaką vidaus erdvių proporcijoms, pastato ryšių funkciniams ir kartu inžineriniams sprendiniams. Pastato tektonikoje dominuoja du lygiai arba dvi plokštumos: išorinis želdintas stogas ir vidinis, vadinamasis šlapiasis horizontalus lygis su įvairios geometrijos ir dydžių baseinais, o visos vertikalios išorinės plokštumos ir didžioji dalis vidinių, kiek leidžia funkcija, yra skaidrios stiklo aliuminio konstrukcijų pertvaros. Tokiu būdu siekiama persiliejančio vidaus ir išorės erdvių santykio, tarsi vizualiai įtraukiant esamą gamtinę aplinką į pastato vidų. Pastato laikančiosios konstrukcijos – gelžbetonio monolito. Virš plaukimo baseinų zonos, ant stogo, suprojektuotos kombinuotos metalo ir betono laikančiosios sijos. Tai suteikė galimybę nedidinti pastato tūrio ir silueto.
Gamtos motyvų pasisėmę privačių namų stogai. Lietuvoje jau turime įkvepiančių ne tik visuomeninės, bet ir privačios architektūros pavyzdžių. Gabrielės Ubarevičiūtės ir Giedriaus Mamavičiaus („After party“) projektuotas namas šalia upės patraukė tiek praeivių, tiek architektūros profesionalų dėmesį – projektas kartu su keliais kitais pretendentais buvo atrinktas atstovauti Lietuvos architektūrai tarptautiniame 2021 m. „Mies van der Rohe“ konkurse. Akivaizdu, kad ekspertų dėmesio nusipelnė ir gyvenamojo namo architektūra, ir išskirtinis architektų atidumas aplinkai – į Lėvens upės Panevėžyje pusę orientuotame fasade suprojektuoti žaliąją stogo plokštumą.
Biofilinės stogų struktūros iš atsinaujinančių gamtinių medžiagų
Tolimųjų Rytų šalyse architektams pavyksta sėkmingai sujungti vietines amatininkystės tradicijas ir naujus tvarios architektūros principus, naudojant vietines žaliavas.
Natūralios medžiagos pranašumai. „Fish-Joy Bamboo Pavilion“, suprojektuota Kinijoje studijos „SUP Atelier of THAD“, yra atvira parodų salė, kurios plotas – apie 280 kv. metrų. Bambuko savybės, kurias kinai dažnai apibūdina kaip aukso spalvą ir nefrito švelnumą, atsispindi pastato struktūroje, primenančioje milžinišką palapinę, kurioje net galima pastebėti stilizuotus žuvies kontūrus. Paviljonas, nuolat naudojamas parodoms, taip pat pasitarnavo Tarptautinės bambuko ir rotango organizacijos (INBAR) renginiams. Po renginio paviljonas išsaugotas bambukinių pastatų reklamai.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2023 RUDUO
