Elena Staškutė

Objektas: daugiafunkcės paskirties pastatas O022-JONAS

Vieta: IJburg, Amsterdamas, Nyderlandai

Architektai: Patrick Meijers, Jeroen Schipper, Paul Kierkels, Elena Staškutė, Gloria Caiti, Eric Eisma, Kristina Jasutienė, Casper van Leeuwen, Manuel Magnaguagno, Misa Marinovik, Niek van der Putten, Erika Ruiz, Marco Stecca, Florentine van der Vaart – „Orange Architects“

Užsakovas: „Amvest“

Projektavimas: 2017 m.

Realizacija: 2022 m.

Objekto plotas: 29 950 m²

Kraštovaizdžio architektas: „Felixx landscape architects“

Konsultantai: ABT, „Site urban development“, „Floor Ziegler“

Rangovas: „Ballast Nedam West“

Apdovanojimai: „BREEAM 2020 Homes – design stage award“

„BREEAM 2020 Regional award – Western Europe“

„Eurasian Prize 2020 – Architecture“ | Winner

„Amsterdamse Architectuurprijs 2023“ | Nominated

„BNA ‘Best Building of the Year’ 2023“ | Nominated

JONAS – „Orange Architects“ komandos suprojektuotas daugiafunkcės paskirties pastatas Amsterdame, IJburgo rajone. Pastatas ypatingas dėl savo novatoriškos koncepcijos, išskirtinių erdvių ir tvarumo – turi aukščiausią tvarumo sertifikatą „BREEAM Outstanding“. Projektu JONAS siekiama sustiprinti socialinę jungtį, kuriant tvarų ir jaukų gyvenvietės branduolį dar gana naujame miesto rajone. Projektą sudaro 273 gyvenamosios paskirties butai, iš kurių didžioji dalis – 190 yra vidutine rinkos kaina nuomojamos studijos.

Atspindi vietos dvasią

Projekto pavadinimas JONAS kilo iš biblinės istorijos apie pranašą Joną ir banginį, simbolizuojančios nuotykius ir kartu komfortą, tarsi prieglobstį didelio kūno viduje. Tai monumentalus pastatas su šilta širdimi. Dėl savo specialios programos, ypatingos vietos, pailgos formos sklype projektas kiek išsiskiria iš kitų IJburge esančių pastatų, tačiau atliepia ir vietai būdingas temas: vandenį, krantinę ir laivų statybos amatą. JONAS ne tik įsilieja į kontekstą, bet sykiu dar labiau išryškina ir pabrėžia vietos dvasią.

Kartu su aplinka pastatas formuoja tartum gyvą kraštovaizdį (angl. Living landscape). Pastato priekyje esančią aikštelę apibrėžia medinis paviljonas. Iš gatvės pusės jis tarnauja kaip įvažiavimas į požeminę automobilių aikštelę. Iš aikštelės pusės laiptuota paviljono dalis veikia kaip trimatė žaidimų aikštelė ir tribūna įvairioms veikloms, pavyzdžiui, lauko renginiams ar filmų peržiūrai. Viešąją erdvę supantys augalai ir medžiai kuria jaukią atmosferą, kviečia pabūti, o šalia esanti krantinė – pasidžiaugti miesto paplūdimiu.

Sebastian van Damme nuotr.

Erdvinė pastato koncepcija pagrįsta tradicinių medinių laivų konstravimo būdu

Pastato fasado langų angų proporcijos ir jų įvairovė sukuria bangavimo įspūdį. Trimatis, iš anksto patinuoto cinko fasadas vizualiai neliečia žemės, dėl to pagrindinis pastato tūris atrodo kiek pakilęs. Pastato geometrija ne stačiakampė, o rombo formos. Šie dizaino sprendimai daro JONĄ kartu ir pažįstamą, ir svetimą, skulptūrišką, bet racionalų, atpažįstamą, bet novatorišką.

Didžiausias netikėtumas laukia JONO viduje. Jis svetingas, jaukus ir įspūdingas, reprezentuojantis šiuolaikišką ir tvarų bendruomenės gyvenimą. Pastato interjeras netikėtas ir kiek siurrealistinis. Erdvinė JONO koncepcija pagrįsta tradicinių medinių laivų konstravimo būdu: skeleto, sudaryto iš eilės santvarų, kurios ir sudaro pagrindinę struktūrą. Toks pastato konstrukcinis sprendimas leidžia atsirasti didelėms erdvėms ir angoms tūrio centre, kai reikiama gyvenamoji programa projektuojama tūrio kraštuose.

Erdvinė JONO koncepcija pagrįsta tradicinių medinių laivų konstravimo būdu.

Sebastian van Damme nuotr.

Pastato aplinkos sprendimais siekiama išsaugoti ekosistemą

Kraštovaizdžio dizainas glaudžiai susijęs su ekosistema, skirtas vietovės ekologinei įvairovei stiprinti. Vienas to pavyzdžių – pakrantės apsodinimas vietine upės augmenija. Vandenyje sukuriami midijų rifai, kurie natūraliai gerina vandens kokybę ir gausina biologinę įvairovę. Suprojektuota speciali siena kregždėms. Ši paukščių rūšis būdinga vietovei, tačiau vykę statybų darbai sutrikdė paukščių ritmą. Kregždžių siena užtikrins, kad šie paukščiai vėl suras namus kaimynijoje.

Pastato kraštovaizdžio dizainas neapsiriboja tik išore – jis prasiskverbia ir į vidaus erdves. Pėsčiųjų maršrutas driekiasi per kanjoną primenančią vidinę erdvę, jungiančią viešąją ir bendruomeninę funkcijas: svetainę, kino salę, miško terasą, kalnų takelį, stogo paplūdimį ir barą ant jo. Komercinės patalpos pastato pirmame aukšte prisideda prie bendruomeninės ir dinamiškos pastato koncepcijos, jomis siekiama aktyvuoti ne tik krantinę bet ir pagrindinę judėjimo erdvę – kanjoną. Prie JONO koncepcijos prisideda ir gyventojų patogumą palaiko bendruomenės vadovas. Jis gali padėti užsisakyti pastate esantį svečių kambarį, bendrojo naudojimo automobilį, jogos studiją ir kt. Bendruomenės vadovas taip pat atsakingas už įvairių renginių organizavimą.

Tvarumas – svarbiausias pastato aspektas

Nulinės energijos pastate gausu techniškai tvarių sprendimų. Ant pastato stogo įrengtų saulės baterijų energija naudojama mechaniniams įrenginiams ir apšvietimo sistemoms. Prie miesto šilumos tinklų jungiasi žematemperatūrė šildymo sistema. Šalčio saugyklos naudoja netoliese esantį vandenį: paviršinio vandens šiluminę energiją. Dėl to namai gali būti ir šildomi, ir vėsinami.

Projekte siekiama mažiau naudoti medžiagų ir pakartotinai naudoti žaliavas. Medžiagų poveikis aplinkai buvo svarbus atrankos kriterijus, todėl proceso metu ne kartą svarstyta naudoti įvairias žaliavas. Statybinių medžiagų šešėlinė kaina ir anglies pėdsakas buvo nuolat stebimi ir optimizuojami. Betonas turi CSC sertifikatą, o mažiausiai ketvirtadalį granulių sudaro perdirbta medžiaga, paimta, pavyzdžiui, iš statybinių atliekų. Didžiosios pocūgės mediena naudojama tiek viduje, tiek išorėje.

Klimato kaitos klausimai projekte sprendžiami įvairiais būdais. Pavyzdžiui, lietaus vanduo surenkamas rūsyje ir pakartotinai naudojamas viešosiose erdvėse bei komercinėse pirmo aukšto patalpose tualetams nuplauti. Ant stogo esanti paplūdimio augmenija lėtina vandens nutekėjimą. Judantis vandens sluoksnis ant stiklinio stogo virš kanjono maloniai nuteikia poilsiaujančius ant stogo esančiam paplūdimyje, o vasarą vėsina stiklą. Miško terasa su joje naujai pasodintais brandžiais medžiais suteikia pavėsį bei tampa puikia erdve apmąstymams ir tinkama vieta praleisti karštą vasaros dieną.

Nuo pat pirmųjų eskizų buvo aišku, jog tvarumas bus vienas svarbiausių projekto aspektų. Norint tai įvertinti kiekybiškai, kaip gairės naudotas BREEAM tvarumo metodas. JONO projektas gavo aukščiausią įmanomą sertifikatą – „BREEAM Oustanding“ ir tapo antruoju gyvenamuoju pastatu, turinčiu tokį sertifikatą Nyderlanduose. Dėl šios priežasties 2020 m. JONAS taip pat laimėjo du „BREEAM“ apdovanojimus: „Homes Projects“ ir „Regional Award – Western Europe“ kategorijose. Viskas projekte JONAS skirta socialiniam bendravimui ir aktyvumui skatinti, kad pastatas taptų veiklos centru ir veiktų kaip kaimynijos katalizatorius. Be techninio tvarumo, JONAS demonstruoja, jog žalia, sveika aplinka ir socialinis tvarumas yra svarbūs principai, turintys bene didžiausią reikšmę pastato ir jo aplinkos sėkmei. Tarsi perlų vėrinį į vieną sujungus įvairias kolektyvines erdves, pastate sukuriama patraukli gyvenamoji aplinka, prieinama ne tik pastato gyventojams, bet ir IJburgo bendruomenei.

Sebastian van Damme nuotr.