Beveik 60-ies metų istoriją turinti „Nemuno“ sanatorija Druskininkuose kažkada traukė kiekvieno praeivio žvilgsnį ir buvo miesto pasididžiavimas. Neįprasto dydžio pastatas, sakoma, ne tik išskirtinio stoto, bet ir galvą iškėlęs virš miesto panoramos. Kažkada didingas miesto pastatas du dešimtmečius stovėjo apleistas ir išsikvėpęs, tačiau šiandien „Nemunas“ žengia naują istorijos žingsnį – prikeltas antram gyvenimui, visuomenei siūlo išskirtinės kokybės apartamentus ir vėl tampa Druskininkų įžymybe. Atnaujintas pastatas gavo ir naują vardą – „Nemunas by CITUS“.

Istorinės reikšmės miesto simbolio architektūros pastatas

Architekto Enriko Tamoševičiaus suprojektuotas „Nemunas“ savo pirmuosius poilsiautojus priėmė dar 1969-aisiais spalio 1 dieną. Nuo tada iki šiol pastatas žavėjo netikėtu dydžiu, savo didybe, kuri jaučiama visoje jo aplinkoje. 10 aukštų pastato forma tokia, jog ji primena atverstą knygą, tad objektas puošė ne vieną to meto leidinio viršelį. Ne retai jis vadintas netgi Druskininkų monstru, kadangi stipriai išsiskyrė nuo kitų, žemaaukščių pastatų mieste. 

Siekiant prikelti Druskininkų simbolį, architektų studijos „Archas“ architektams teko išsaugoti pastato autentiką, tačiau architektūrinę kalbą priartinti šių laikų tendencijoms. „Žiūrint iš šių dienų urbanistinės perspektyvos, sunkiai įsivaizduotume naują tokio dydžio bei mastelio pastatą Druskininkų centre, tačiau kadangi tai buvo duotybė, ir, kita vertus, šis pastatas atspindi to meto miesto plėtros etapą, norėjosi architektūrinėmis priemonėmis šiek tiek užmaskuoti jo gigantiškumą. Taip pat siekėme išsaugoti meistriškai suprojektuotas erdves ir interjero detales: nuostabi centrinės laiptinės erdvė su suktais laiptais, daug teraco elementų (laiptų pakopos), viduje sienos dengtos granitiniu tinku, maišytu su stiklo šukėmis, gelžbetoninė ažūrinė konstrukcija ant stogo, meistriškai įkomponuota restorano erdvė ir pan. Tačiau pastatas daug metų stovėjo apleistas, buvo suniokotas vandalų, todėl ne visus šiuos elementus pavyko išsaugoti,“ – sako „Archas“ architektūros studijos architektė Neringa Sobeščukaitė.

Ji neslepia, kad iššūkiu tapo ir meistrų, galinčių dirbti šiame objekte ir atkurti to meto autentiką, paieška. Todėl kai kuriose vietose teko priimti kompromisus ir panaudoti naujas medžiagas bei priimti naujus interjero sprendimus. Vis dėlto buvo stengtasi išsaugoti kuo daugiau pastato elementų. Kaip ir to meto modernizmo architektūroje, taip ir šiame objekte architektams pavyko rasti tvarią, racionalią idėją, išsaugant autentiką ir keliais potėpiais labiau priderinti prie Druskininkų miesto. 

„Kadangi daugiausia fasado užėmė vitrinos, jos ir liko didžiąją dalį ploto užimančiu elementu ir po rekonstrukcijos, buvo tik pakeistos naujomis. Avarinės būklės gelžbetonio turėklai buvo pakeisti naujais metaliniais ažūriniais turėklais. Balkonų atitvaros tarp apartamentų dėl pasikeitusios funkcinės programos turėjo būti pakeistos, nes originaliame projekte visi apartamentai buvo 18 kv. m, o rekonstrukcijos metu buvo suprojektuota daugiau skirtingo dydžio apartamentų: 18, 39, 58 ir 83 kv. m. Taip atsirado naujos balkonų atitvaros, kurios užpildė nemažai fasado ploto“, – pasakoja architektė. 

Fasadas atgijo M. K. Čiurlionio menu ir pats tapo paveikslu

Druskininkų miesto simboliu vadintam „Nemunui“ architektai priminė kitą miesto simbolį – dalininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kuris augo ir kūrė Druskininkuose. Ant pastato fasado perkeltas jo portretas ir keli žymiausi paveikslai, taip sukuriant fasadą kaip atskirą paveikslą. Jo dalys suprojektuotos ir ant balkonų atitvarų, tad visas paveikslo vaizdas atsiveria tik iš tam tikrų rakursų. 

„Iš viso galima pamatyti 3 paveikslus („Saulė eina šaulio ženklu“, „Ramybė“, „Žinia“) ir paties M. K. Čiurlionio portretą. Atvaizdai buvo suprojektuoti pritaikant anamorfinio tinklelio (angl. anamorphic grid) techniką, kuri yra naudojama vaizdo ar objekto iškraipymui taip, kad jis atrodytų taisyklingai tik žiūrint iš tam tikros perspektyvos. Šis metodas dažniausiai taikomas gatvės menams ar optinėms iliuzijoms kurti. Kadangi tai buvo tam tikras eksperimentas, iki paskutinės minutės buvo šiek tiek neramu, kad viskas pavyktų ir paveikslai susivoktų“, – pasakoja architektė N. Sobeščukaitė. Be to, pirmo aukšto hole, prie pagrindinio įėjimo numatoma integruoti „Nemuno“ sanatorijai kurtą Alfonso Ambraziūno dekoratyvinį reljefą iš medžio, prie jo priderinant interjerą. 

Naujieji apartamentai kuria sveiko gyvenimo būdo filosofiją. Kaip sako architektė, tokias tendencijas diktuoja laikas, kai po pandemijos vis daugiau žmonių pradėjo derinti darbą biure ir iš namų. „Statytojas „Citus“ į mus kreipėsi su vizija – pasiūlyti Lietuvoje dar nebandytą, bet užsienyje dažnai taikomą privačių apartamentų-viešbučio, aparthotelio koncepciją, kurios esmė yra ta, jog žmogus turi savo apartamentus, jais naudojasi tam tikrą laiką, o kitu laiku, kuomet apartamentai būna tušti, jie yra išnuomojami. Visi numeriai yra sujungiami į vieningą nuomos sistemą, taip viešbučio administratorius rūpinasi apartamentų nuoma, valymu bei viso pastato ir bendrų erdvių priežiūra. Tai vienas iš patrauklių sprendimų, kuris palengvina tokių apartamentų ekonominį atsiperkamumą“, – sako architektė. 

Ant pastato stogo – nauja pramoga – baseinas

Tam, kad gyventojai galėtų mėgautis visais viešbučio privalumais, įrengtos bendro naudojimo patalpos apartamentų turėtojams pastato 1 aukšte: bendradarbystės erdvė, susitikimų kambariai, virtuvėlė, vaikų žaidimo kambarys, sporto klubas, skalbykla. Čia taip pat numatytas restoranas bei  universalios skirtingų dydžių patalpos su įėjimais iš lauko, tad čia galės įsikurti parduotuvėlės, butikai, grožio, masažo salonai, siuvimo ateljė ar kiti verslai.

Ant pastato stogo, nuo kurio atsiveria įspūdinga 360 laipsnių panorama į Druskininkus, įrengtas kokteilių baras, atviras baseinas, sauna, persirengimo patalpos, yra galimybė įrengti restoraną. Dalis viršutiniuose pastato aukštuose esančių didžiausių apartamentų taip pat turi terasas ant stogo. Čia esantis baseinas – unikalus. Išskirtinio dydžio 60 kv. m ir 20 m ilgio atviro baseino ant stogo nėra visame Baltijos regione. Baseinas taip pat turi „begalybės“ (angl. infinity) kuriamą iliuziją, dar labiau susilieja su Druskininkų panorama. 

„Mintis įveiksminti stogą gimė apsilankius su statytoju objekte ir užlipus ant stogo. Norėjosi tokią unikalią erdvę, nuo kurios atsiveria Druskininkų panorama, ne tik atverti gyventojams ir lankytojams, bet ir įveiklinti. Ne veltui sakoma, kad pastato stogas yra penktasis fasadas.

Tai – išskirtinis sprendimas, kuris vis dažniau pasitelkiamas šiuolaikinėje architektūroje. Miestuose, kur žemės plotai yra riboti, stogų erdvių įveiklinimas leidžia sukurti papildomas rekreacines, visuomenines ar komercines zonas, taip pat suteikiant pastatui ir estetinį bei ekologinį pranašumą. Toks sprendimas ne tik pagerina pastato estetiką, bet ir suteikia vertingų socialinių bei aplinkosauginių funkcijų“, – sako  N. Sobeščukaitė.

Bendradarbystės erdvės – šiuolaikiškam požiūriui į darbą 

Dar viena pastaruoju metu vis dažniau sutinkama tendencija – bendradarbystės erdvės. Tokios buvo sukurtos ir šiame projekte, siekiant patenkinti modernių vartotojų poreikius ir pritaikyti pastatą šiuolaikinėms tendencijoms.

Architektė sako, kad bendradarbystės erdvių sukūrimas šiame pastate atspindi šiuolaikinius darbo ir gyvenimo būdo pokyčius bei padidina pastato patrauklumą plačiam žmonių ratui – nuo laisvai samdomų darbuotojų iki verslo įmonių ir kūrybinių profesionalų. N. Sobeščukaitė vardija priežastis, nulėmusias tokį sprendimą: „Pirmiausia, lankstumas ir darbo vietų trūkumas Druskininkuose. Augant laisvai samdomų darbuotojų, nuotolinio darbo ir mažų verslų skaičiui, atsirado poreikis erdvėms, kur žmonės galėtų dirbti ne biure, bet vis tiek turėtų prieigą prie profesionalios aplinkos. Bendradarbystės erdvės suteikia šią galimybę, siūlydamos lankstų darbo grafiką ir prieinamą infrastruktūrą. Antra, erdvės pritaikymas įvairioms veikloms. Bendradarbystės erdvės yra universalios – jos gali būti naudojamos ne tik darbui, bet ir susitikimams, renginiams ar seminarams. Tai suteikia pastatui daugiafunkcioniškumo, kas yra aktualu tiek verslo, tiek laisvalaikio sektoriams.“

Be to, tai – ekonomiškas sprendimas. Vietoje to, kad būtų įrengtos individualios biuro patalpos, bendradarbystės erdvės leidžia efektyviai panaudoti turimą plotą, suteikiant galimybę naudotis darbo vieta tik tada, kai jos reikia.

Unikalus objektas reikalavo išskirtinių sprendimų

Druskininkai – išskirtinė vieta tokiam projektui. Kaip sako „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas, greičiausiai pats miestas tai pasirinko: „Nemuno“ sanatorijos aukcioną stebėjome nuo pat pradžių, tik pirmąkart jo įsigyti nebuvo galimybės. Kai tokia atsirado, nedvejojome, nors dar nežinojome, ką ten darysime. Kai pastatas jau buvo mūsų, didelė komanda kruopščiai ir intensyviai dirbo, kol gimė idėja sukurti unikalų projektą, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Druskininkai yra išskirtinis kurortas, pasižymintis puikiomis galimybėmis ir perspektyvomis, didele trauka ir vertėmis. O tokių objektų ten yra mažai, todėl ir išnaudojome puikią progą.“

„Nemunas“, šiandien gavęs „Nemunas by CITUS“ vardą, buvo prikeltas tvariais sprendimais. Tam buvo pasirinktas konversijos būdas. Nors, neslepia „Citus“ įkūrėjas, tai yra sudėtingiau nei nugriauti ir pastatyti naują: „Reikalingos ekspertizės ir tyrimai, kyla paveldo klausimų, o ir pats procesas bei darbai – sudėtingi. Tačiau monolitinio konstruktyvo gamyba ir statyba yra labai daug šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų išskiriantis procesas. Kadangi pastato konstrukcijos buvo geros būklės, o jo architektūra – monumentali, įsimintina ir intriguojanti, buvo priimtas sprendimas rinktis sudėtingesnį kelią. Be to, betonas savo didžiausią kietumą pasiekia per 100 m., taigi, „geriausi“ pastato laikai – dar priešakyje. Dabar pastatas visais aspektais atitinka visiškai naujo pastato savybes, komfortą ir kokybę.“

Atlikta didžioji dalis fizinių darbų: įrengti fasadai, inžinerinės sistemos, įrengiami pirmosios projekto dalies apartamentai. Čia parduoda arba rezervuota jau 80 proc. apartamentų, dauguma klientų jau pasirašė notarines sutartis. Projekte vien į statybas jau investuota apie 11,5 mln. Eur, dar apie 7–7,5 mln. liko investuoti, o kas mėnesį šį biudžetą vidutiniškai papildo 0,6 mln. Eur.

Taip pat vyksta tvarkymo darbai. „Nemuno“ teritorija bus miesto parko dalis, atvira visiems ir susilies su gretima teritorija, o kartu taps simboliniu sujungimu su būsimais Druskininkų kultūros ir kongresų rūmais.

Planuojama, kad greitai pastate įsikurs ir SPA centras, tad pramogų, poilsio ir darbo galimybių čia tik daugės, kaip sako M. Vanagas, sveiko gyvenimo būdo filosofija užkoduota pačiuose Druskininkuose. Taigi pirmiausia siekta sukurti išskirtinį projektą, o tam buvo reikalingi ir išskirtiniai sprendimai. Todėl tai bus pirmas tokio tipo objektas Lietuvoje. „Klientai jau dabar jį lygina su Dubajumi. Mums tai – komplimentas ir įvertinimas“, – džiaugiasi M. Vanagas. 

Iššūkiai atliekant darbus aukštyje

Statybos darbai objekte buvo patikėti įmonei „Bilresta“, turinčiai 12 metų patirtį. Buvo atlikti griovimo, demontavimo dideliame aukštyje, viršutinių aukštų statybos darbai, cokolinio aukšto remontas, apšiltinimas, visame pastate įrengtos naujos balkonų perdangos plokštės. Taip pat sutvarkyta aplinka.

„Kadangi pastatas rekonstruojamas, o ne statomas naujas, tai reikalauja papildomo atidumo dirbant su esamu konstruktyvu, su sprendimų parinkimu ir esamos situacijos įvertinimu. Daug tenka bendrauti su pastato konstruktoriais, kad surastume tinkamus sprendimus“, – paaiškina „Bilresta“ vadovas Paulius Vaškevičius.

Įdomu tai, kad atliekant demontavimo darbus dideliame aukštyje, nukėlus perdangas paaiškėjo, kad šis pastatas buvo statytas kaip atsparus žemės drebėjimams. Todėl pastato konstrukcijos buvo sutvirtintos itin stipriu armavimu ir betonu. Tad konstrukcijų nepavyko demontuoti įprastu būdu. Buvo pasitelkta speciali konstrukcijų pjaustymo įranga. Viršutinio aukšto konstrukcijos buvo supjaustytos ir nukeliamos bokštiniu kranu. Tai pareikalavo papildomų darbų saugos priemonių, atsargumo dėl didesnių vėjų dirbant aukštyje.