2020 m. statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje buvo išleista 2362,5 mln. Eur, o tai – daugiau nei pusė visų šalyje viešiesiems pirkimams skirtų lėšų. Forume „Viešieji pirkimai: Statybų sėkmės kodas“ statybų rinkos dalyviai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų ir valdžios institucijų atstovai dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimi bei diskutavo apie tai, kokie pokyčiai reikalingi Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje, norint siekti aukščiausių standartų valstybinių statybos projektų įgyvendinime.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta metinė šalies statybos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė, jog net 65% bendrovių yra įsitikinusios, kad valstybei efektyviai atsirinkti rangovą ir sėkmingai įgyvendinti projektus trukdo viešųjų pirkimų konkursuose taikomas mažiausios kainos kriterijus. 57% rinkos dalyvių nurodo, jog tą padaryti trukdo žema projektavimo darbų kokybė, o 54% įmonių teigia, kad viena iš didžiausių spragų – viešųjų pirkimų konkursų sąlygose sudaryta galimybė bendrovėms teikti dempinguotą pasiūlymo kainą.
Apklausos duomenimis, tarp esminių kliūčių, trukdančių valstybei turėti konkurencingus ir sklandžius statybos darbų viešųjų pirkimų konkursus, yra tai, jog perkančiosios organizacijos neatlieka vertinimo ar konkursuose dalyvaujančios statybos bendrovės turi techninius ir finansinius pajėgumus bei reikalingą kiekį statybos srities darbuotojų projekto įgyvendinimui.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, šiandien valstybinių statybos projektų įgyvendinime matomos akivaizdžios spragos viešųjų pirkimų procese: konkursus laimi bendrovės, siūlančios mažiausią kainą ir neturinčios realių pajėgumų atlikti numatytus darbus. Tarp tokių visiems gerai žinomų pavyzdžių – Nacionalinio stadiono projektas, Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Kauno stadiono statybos, Gedimino kalno rekonstrukcija ir kiti.
„Nekokybiškai parengtos viešųjų pirkimų sąlygos, konkursuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir standartizuotų rangos sutarčių nebuvimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys komplikuotą statybos projektų įgyvendinimą ir šiandien neramina ne tik statybos rangovus, bet ir pačią visuomenę. Valstybės įgyvendinamų projektų kokybė prastėja, nes konkursus vis dažniau laimi netvarios bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus. Jeigu ir toliau statybos rangos paslaugas pirksime pagal šiuo metu galiojančias taisykles, tai tikėtina, kad penktadalis visų planuojamų viešosios infrastruktūros projektų bus sustabdyti ir neįgyvendinti laiku“, – sako D. Gedvilas.
LSA prezidento teigimu, tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą atneša tik momentinę naudą ir vėliau yra išleidžiami „konservuojant“ neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų organizatoriai tinkamai nevykdo realių rinkos kainų stebėsenos ir visą finansinę atsakomybę perkelia projektų įgyvendintojams.
Lietuvos statybos sektoriaus įmonių apklausos duomenimis, net 69% bendrovių šiemet neketina dalyvauti daugiabučių namų renovacijos projektų konkursuose. Tai rodo, jog, esant dabartiniam viešųjų pirkimų procesui, valstybei gali tekti susidurti su sudėtingais iššūkiais, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso tikslus.
„Šiandien mūsų valstybei nereikia „išradinėti dviračio“ ir ieškoti naujos sėkmingų projektų įgyvendinimo formulės. Turime tiesiog imti ir naudotis gerąją užsienio valstybių praktika bei siekti realaus proveržio. Tikimės, kad renginio metu pateikti praktiniai pavyzdžiai padės nekartoti buvusių klaidų statybos projektų įgyvendinime bei paskatins atsakingas institucijas ieškoti bendrų sprendimų, siekiant tobulinti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą, kurti valstybės piliečių gerbūvį ir įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus“, – sako D. Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) organizuoto forumo „Viešieji pirkimai: Statybų sėkmės kodas“ metu vykdyta renginio dalyvių blic apklausa parodė, jog net 28% respondentų mano, kad Lietuvoje yra iš anksto užprogramuojamas nugalėtojas, skelbiant viešojo pirkimo konkursą. Net 46% renginio dalyvių teigia, jog nepasitiki nei viena viešųjų pirkimų konkursus organizuojančia Lietuvos savivaldybe ar perkančiąja organizacija. Tačiau 22% apklaustųjų vis dėl to nurodo, kad patikimiausiu viešųjų pirkimų organizatoriumi galima laikyti Vilniaus miesto savivaldybę.
Renginio dalyvių apklausa taip pat atskleidė, jog net 52% respondentų teigia, kad reikalingiausias pokytis viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime šiandien yra standartizuotų projektavimo paslaugų, statybos rangos ir techninės priežiūros sutarčių įvedimas.
Forume „Viešieji pirkimai: Statybų sėkmės kodas“ Lietuvoje garsiai nuskambėjusius viešųjų pirkimų statybų rinkoje atvejus analizuoja „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis, „Nordec“ vadovas Gediminas Razma, užsienio pamokomis dalinsis „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius, „Inhus“ vadovas Audrius Tulaba, „Mitnija“ vadovas Jungtinėje Karalystėje Mantas Enčeris ir kiti pranešėjai.
Renginį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje „Viešieji pirkimai: kokių klaidų nebegalime kartoti?“ dėmesys skiriamas Lietuvos statybos projektų atvejams analizuoti, antroje dalyje „Viešieji pirkimai: sėkmingai įgyvendintų projektų formulė – kokia ji?“ pranešėjai kalbasi apie užsienio valstybių praktiką ir ką iš jų gali pasiimti bei pritaikyti Lietuvos pirkimų teisiniame reguliavime, o trečioje dalyje – išplėstinė diskusija tema „Ar Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje įmanoma įgyvendinti aukščiausius standartus?“, kurioje dalyvauja LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
