Registrų centro duomenimis, 2017 m. nekilnojamojo turto kainos nuosaikiai augo ir kai kuriuose rinkos segmentuose pirmą kartą viršijo prieškrizinį laikotarpį. Vidutinė buto didmiestyje kaina per metus padidėjo bemaž 4 proc., o metinis sandorių skaičius perkopė 30 tūkst. butų. Maždaug trečdalį jų sudarė butai sostinėje. 2018-aisiais numatomas bendras nekilnojamojo turto sektoriaus stabilumas, tačiau atskiriems vystytojams realizuoti savo butus seksis labai nevienodai: išskirtinumų stokojantiems projektams žadami neramūs laikai.

Vieni klestės, kiti – kentės?

Naujausi NT vystymo grupės „Rewo“ rinkos tyrimų duomenys rodo, jog iš pirmo žvilgsnio panašiai pristatomi nekilnojamojo turto projektai pasižymi labai skirtingais mėnesiniais butų pardavimo rodikliais. Pavyzdžiui, pakeliui iš centro į Pilaitę įkurtoje „Naujosios Anglijos“ gyvenvietėje vien per gruodžio mėnesį parduota dešimt naujų butų, o per sausio mėnesį – 17. Tačiau tame pačiame Pilaitės mikrorajone yra ir NT projektų, kuriuose per pastarąjį pusmetį neparduota nė vieno buto. Ta pati situacija pasikartoja Žvėryno, Antakalnio, Naujamiesčio, Pašilaičių ir kituose mikrorajonuose: netoli vienas kito vystomuose ir iš pažiūros panašiai pristatomuose nekilnojamojo turto projektuose fiksuojamas labai nevienodas įvykusių butų sandorių skaičius.

„Skirtingi butų pardavimo tempai sufleruoja, kurie gyvenamojo būsto projektai nuo pat pradžių turėjo savo koncepciją ir savo auditoriją, o kurie statomi galbūt iš inercijos, be rinkos poreikių ir segmentų analizės. Šiandien atėję pas vystytoją, žmonės nebijo ir tiesiai paklausia, kiek butų per kiek laiko objekte parduota, nes tai padeda daryti išvadas“, – teigia „Rewo“ NT projektų vadovė Ilma Stasiulytė. Pasak jos, nevienoda butų pardavimo sparta bus vienas esminių sostinės NT rinkos bruožų 2018 metais.

Palygina visus, renkasi tuos pačius

Pašnekovės teigimu, rinkdamiesi būstą gyventojai ieško harmoningos kriterijų visumos, kurią sudaro būsto lokacija, statybų kokybė, suplanavimas, kvadratinio metro kaina, kaimynystė bei specifiniai patogumai, tokie kaip automobilio stovėjimo vieta, terasa ar butui priskirtas nuosavas kiemas. Jei naujame projekte per kelis mėnesius nepavyksta parduoti nė vieno buto, tai yra požymis, kad projekto ypatybių visuma netenkina šiuolaikinių reikalavimų, ir pirkėjas tai mato.

Per kiek laiko vidutiniškai parduodamas naujas butas sostinėje atskleidžia gruodžio mėnesį „Rewo“ grupės atlikta Vilniaus NT rinkos analizė. Pagal ją dabartinis butų likvidumo rodiklis yra 1,11, kas reiškia, jog, nesikeičiant situacijai rinkoje, visi laisvi butai naujai vystomuose projektuose turėtų būti parduoti per truputį daugiau nei metus. Kita vertus, tai tėra vidurkis, išvestas iš kontrastingos skirtingų projektų pardavimo statistikos. Tokiuose projektuose kaip „B23“, „Ozo kvartetas“ ar butus su nuosavais kiemais pasiūliusioje „Naujojoje Anglijoje“ per pastarąjį pusmetį nebuvo nė mėnesio, kad nebūtų parduota bent po kelis naujus butus. Ir atvirkščiai – iš šimto didžiausių sostinės daugiabučių projektų apie dešimt iki šiol neranda savojo pirkėjo ir net didesnėmis nuolaidomis neprivilioja naujakurių.

I. Stasiulytės teigimu, šiandieninis sostinės gyventojas turi pakankamai kantrybės ir apdairumo, kad rinkdamasis patikrintų ir nuosekliai palygintų visus panašios kategorijos projektus rinkoje, o tada pasirinktų favoritą: „Būsto paieška vidutiniškai trunka apie pusę metų. Per šį laikotarpį žmogus spėja išsigryninti savo svarbiausius kriterijus, patikrinti ir palyginti praktiškai visą aktualią būsto pasiūlą. Tokiu būdu galutinis pirkėjo sprendimas tampa maksimaliai racionalus.“