Susisiekimo ministerija prisidėjo prie Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto rengimo – tai darant buvo atsižvelgta į pastabas ir siūlymus, pateiktus ūkio ministro 2014 metų balandžio 18 dienos įsakymu sudarytos darbo grupės, kurioje dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos atstovai. Darbo grupėje buvo svarstomas žyminio mokesčio didinimo klausimas ir galimi šio sprendimo teigiami ar neigiami padariniai viešųjų pirkimų byloms. Buvo analizuotas ir užstato viešuosiuose pirkimuose klausimas.
Mano žiniomis, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte išlieka iki šiol galiojusi ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau su siūlomomis šio teisės akto pataisomis teikiamas ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas. Taip bus patobulinta viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka ir sumažinta paslaugų teikėjų nepagrįstų skundų tikimybė.
– Ar teko diskutuoti šiuo klausimu su Viešųjų pirkimų tarnyba? Gal ji turi kokių nors siūlymų?
– Man tiesiogiai su Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo klausimu diskutuoti neteko, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose buvo pasiūlytas ne vienas naudingas nuostatas, kad šie būtų vykdomi efektyviai ir skaidriai. Vienas nuostatų – numatoma skelbti viešą informaciją apie pirkimo sutartis netinkamai įvykdžiusius ar vykdančius paslaugų teikėjus.
Už sistemingą informaciją būtų atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba. Organizuojant pirkimą visi matytų, kas yra kas. Tuomet piktnaudžiautojai, kurie viešųjų pirkimų konkurse dalyvauja formaliai ir tik todėl, kad pabandytų sutrikdyti jo eigą, atsidurtų tam tikrame registre – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kur būtų skelbiamas jų juodasis sąrašas.
– Tenka išgirsti pasisakymų, kad projektai skundžiami dėl to, jog sudaromos sąlygos viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tik stambiosioms įmonėms, o kitos neprileidžiamos. Kiek pagrįsti tokie pasisakymai?
– Man tokių pasisakymų neteko girdėti, tačiau jei tokių atvejų būta, tai, be abejo, vertinu labai neigiamai. Susisiekimo ministerija viešuosius pirkimus vykdo griežtai laikydamasi galiojančių teisės aktų.
– Nuskambėjo siūlymas didelius projektus skaidyti į atskirus etapus, kad juose galėtų dalyvauti daugiau įmonių. Ar, Jūsų nuomone, toks didelių projektų įgyvendinimo principas būtų teisingas, ar nenukentėtų tokių projektų kokybė, ar pavyktų juos suvaldyti?
– Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatymas, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus patvirtintos taisyklės reglamentuoja, kada darbams objektuose negali būti skelbiami atskiri viešieji pirkimai. Mes galime pirkimo neskaidyti į atskiras dalis, jeigu keli objektai yra tos pačios savivaldybės ribose arba jeigu pirkimu suinteresuoti tie patys paslaugų teikėjai.
Tačiau jei darbų pobūdis tame pačiame kelyje savivaldybės ribose skirtingose atkarpose skiriasi, pavyzdžiui, reikia įrengti kelio apšvietimą ir dviračių taką, t. y. šiuos darbus atlikti yra suinteresuoti skirtingi paslaugų teikėjai, turi būti skelbiami atskiri viešieji pirkimai.
Šiuo atveju paskelbdami vieną viešąjį pirkimą varžytume konkurenciją ir dirbtinai padidintume siūlymų kainas. Pirma, mes apribotume dalyvių skaičių, antra, rangovai, kurie jungtųsi bendrai jungtinei veiklai arba pasitelktų subrangovus, patirtų didesnių išlaidų, ir siūlymų kaina išaugtų.
