Užsakovai kategoriškai reikalavo, kad fasadai nebūtų stikliniai ir siektų atitinkamą šiltumo klasę. Fasadams bus naudojamos fibrocementinės plokštės, juos puoš medžių kamienus primenančios vertikalės. „Fasadai – meno kūrinys be jokios inžinerinės logikos. Fasado idėja neutrali, kuria dinamišką charakterį ir pabrėžia mokslo paskirties pastato įvaizdį“, – aiškino architektas G. Čaikauskas.
Aplinka prie pastato bus sterili, neapkrauta papildomais ūkiniais statiniais. Visos ūkinės patalpos, tokios kaip vivariumai, sandėliai, persirengimo, inžinerinių tinklų ir kitos, bus įrengtos rūsyje. Tiesa, rūsys nebus įrengtas po visu pastatu. Po vidiniu kiemeliu, siekiant išsaugoti galimybę augti natūraliems želdiniams, patalpų nėra. Rūsys suprojektuotas racionaliai, bus tokio dydžio, koks būtinas pastato funkcijai.
Automobiliams irgi nebus skirta daug vietos šalia komplekso – netoliese numatyta pastatyti daugiaaukštę transporto stovėjimo aikštelę.
Vidaus apdaila – minimalistinė. Bus stengiamasi kuo daugiau eksponuoti natūralaus betono paviršių, nes šiuolaikinės betonavimo technologijos leidžia išgauti išties gražų vaizdą. Grindis irgi numatyta lieti iš betono ir šlifuoti. Lubos – kur reikia, bus akustinės, o kitur – pridengtos metalo tinklu. Laboratorijose bemaž nenumatyta įrengti pakabinamųjų lubų, nes tose patalpose bus begalė komunikacinių vamzdynų ir kitokios įrangos.
Baldams didelis dėmesys nebus skiriamas – reprezentaciniai ir biuro tipo baldai turės būti patogūs, neprabangūs ir nebrangūs. Ir priešingai – laboratorijose ir kitose mokslo paskirties patalpose baldai bus patys geriausi.
Inžinerinėms sistemoms bus skiriamas ypatingas dėmesys, ypač oro vėdinimui.Ventiliacijos sistemos turės atitikti aukščiausius reikalavimus.
G. Čaikauskas pripažino, kad buvo sudėtinga parengti ir gaisrinės saugos projektą. Vien durų architektai suskaičiavo tūkstantį, tad reikėjo atidžiai numatyti evakuacijos schemas.
Akcentas – kabantis šiltnamis
Viename iš pastato korpusų suprojektuota išsikišusi konsolė viršutiniame aukšte. Ją architektas G. Čaikauskas pavadino kabančiu šiltnamiu. Konsolė bus labai moderni, skirta moksliniams tyrimams. Tokią jos padėtį lėmė tai, kad funkciškai suplanavus patalpas konsolė turėjo būti arti mokslininkų. Taip gauta įdomi architektūrinė detalė. Atsuktas į pietryčius šiltnamis gaus daug saulės šviesos, reikalingos ten auginamiems augalams. Jis bus aprūpintas reikiama aukščiausios kokybės įranga, jame turės būti užtikrintos atitinkamos drėgnumo ir oro švarumo sąlygos.
Pastato stogas skirtas techninėms patalpoms ir inžinerinei įrangai išdėstyti. Čia bus galima pastatyti į pietus orientuotas saulės baterijų sistemas, antriniam lietaus vandens naudojimui skirtas surinkimo sistemas, vėdinimo, aušinimo ir kitokią įrangą. Stogas visu perimetru bus pridengtas paaukštintu parapetu – taip pigiausiomis priemonėmis bus galima vizualiai pridengti ant stogo dažniausiai tokios paskirties pastatuose montuojamas galingos įrangos sistemas.
Pasirašyta rangos sutartis
Naujojo Jungtinio gyvybės mokslų centro statybos darbus atliks bendrovė Panevėžio statybos trestas. Praėjusį mėnesį ji su Vilniaus universitetu pasirašė 106,46 mln. litų vertės rangos darbų sutartį.
Iš viso paraiškas statyti kompleksą buvo pateikusios septynios statybų bendrovės. Dalyvauti kitame etape pakviestos penkios, iš kurių geriausią siūlymą pateikė Panevėžio statybos trestas. Planuojama, kad maždaug 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, skirtas biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, bus atidarytas 2015 metų pavasarį.
