Naujausi leidiniai apie Lietuvos architektūrą

2015 kovo 31 d.

Jei nespėjote šių įspūdingų leidinių įsigyti Knygų mugės metu, galite pasidairyti dabar knygynuose ar bibliotekose.

„Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“

Sudarytoja Julija Reklaitė, leidykla „Lapas“, 2015, p. 306.

Architektūros žinovai teigia, kad Lietuvos architektūroje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o štai modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio. Vienas pirmųjų bandymų – knyga „Kaunas 1918–2015 m. Architektūros gidas“. Tai beveik trejus metus trukusio didelės profesionalų komandos (tekstų autoriai – Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis) darbo rezultatas. Čia aprašytos 243 pastatų istorijos, iliustruotos šiandienos ir istorinėmis nuotraukomis, brėžiniais. Leidinys papildytas Kauno praradimais – nykstančių ar jau sunykusių pastatų, be kurių sunku įsivaizduoti šio išskirtinio Lietuvos miesto atmintį, istorijomis.

Architektūros gido leidėjai įsitikinę, kad itin trumpas Lietuvos nepriklausomybės tarpukario laikotarpis parodė, jog jauna valstybė sukūrė unikalią to meto dvasią atspindinčią architektūrą. Ji turėjo įtakos visam sovietiniam palikimui, skatina originaliai kurti ir šiandienos architektus. Pasak leidinio sudarytojos J. Reklaitės, gide pirmąkart sistemingai ir nuosekliai pasakojama trijų laikotarpių – tarpukario, sovietmečio ir šių dienų – Kauno architektūros istorija, ji gausiai iliustruota nuotraukomis, brėžiniais.

„Modernaus Kauno architektūros gidas padeda aprėpti šio miesto raidos dinamiką nuo pirmosios nepriklausomybės iki mūsų dienų. Jis supažindina su daugeliu svarbių pastatų, kartu skatina pasidomėti architektų, ypač mažiau žinomų, asmenybėmis, – teigia viena knygos autorių – istorikė G. Jankevičiūtė. – Vaizduotę knygoje labiausiai kursto nuorodos į tarpukario architektūros užsakovus ir savininkus. Per pastatų istorijas netikėta puse atsiveria garsūs įvairių sričių veikėjai, iškyla iki šiol negirdėti vardai žmonių, kurie gyveno veržliai, intensyviai, aktyviai, savo veikla formavo miesto vaizdą, bet mes juos esame pamiršę. Man atrodo, kad tas atotrūkis lemtingas, jis neleidžia mums paversti Kauno savo savastimi.“

Sovietmečio apžvalgą Kauno architektūros gide kuravęs istorikas V. Petrulis pasakojo, kad vienas įdomiausių atradimų rengiant knygą jam – laikinosios Lietuvos sostinės daugiakultūriškumas: „Architektūrinėje plotmėje su įvairių tautų bendruomenėmis sietinas palikimas sudaro gana solidžią to laikotarpio urbanistinio audinio dalį. Nors stilistiniu ar meniniu požiūriu šios erdvės ne visuomet vertingos, galime atsekti savitas urbanistines struktūras: šiandienį Ramybės parką, vokiečių, lenkų, rusų, lietuvių pastatytas gimnazijas, totorių mečetę ir rusų cerkves.“

,,Ambraso architektų biuras. Darbai 1998–2014“

Sudarytoja Dovilė Krikščiūnaitė, leidykla „Lapas“, 2014, p. 240

Dar viena leidyklos „Lapas“ išleista knyga ,,Ambraso architektų biuras. Darbai 1998–2014“ Vilniaus knygų mugėje įvertinta net dviem apdovanojimais: jos dailininkai Zigmantas Butautis ir Dovilė Krikščiūnaitė pelnė premijas Kultūros ministerijos rengiamame knygos meno konkurse „Vilnius 2014“ teminėje dalykinių ir mokslinių knygų grupėje, be to, dailininkų, leidyklos bei spaustuvės darbą pagrindine premija įvertino UAB „Papyrus Lietuva“, konkursą rengianti kartu su Kultūros ministerija ir nugalėtoją kviečianti išrinkti knygos meno profesionalus.

Komentarai