Nauja socialinio būsto koncepcija

Nauja socialinio būsto koncepcija

KOMENTARAS
Arturas INDIČIANSKIS, Kompanijos „Basf“ atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialinio būsto statyba vykdoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Pastačius tokį būstą tie patys mokesčių mokėtojai moka kompensacijas už šildymą tų namų gyventojams. Visa tai pernelyg brangiai kainuoja, ir laikas susimąstyti, kad turime būti taupesni. Reikėtų statyti ne kiaurus namus, kuriems išlaikyti ateinančius kelis dešimtmečius mokėsime didelius pinigus, bet energiškai efektyvius. Pastačius pasyvųjį socialinį būstą sutaupyti galima tikrai daug.

Kitas dalykas – socialinio būsto gyventojus reikėtų išmokyti naudotis energiškai efektyviu namu: kad nepaliktų atidarytų lauko durų, neatlapotų langų, mokėtų reguliuoti šildymo sistemą. Tik ilgainiui jie išmoktų tai daryti.

Kita aktuali problema, susijusi ne tik su socialiniu būstu, bet ir apskritai su naujomis statybomis – planuojant sklypus naujiems daugiabučiams neatsižvelgiama, kaip jie orientuojami pasaulio šalių atžvilgiu. O tai yra vienas esminių kriterijų siekiant energiškai efektyvaus būsto. Tenka matyti, kaip šalia statomi namai tiesiog sukamšomi vienas šalia kito, vienas pastatas lieka kito šešėlyje ir į tai niekas neatkreipia dėmesio. Antai tie patys Lazdynai, sovietmečiu gavę apdovanojimą už tinkamą planavimą. Projektuotojai labai gražiai išdėliojo erdves atsižvelgę į kraštovaizdį, bet jeigu tuo metu būtų žinoję pasyviųjų namų principus, be abejo, būtų jų paisę.

Vilniaus valdžia turi visas galimybes pasinaudoti pasyviojo socialinio būsto koncepcija. Derėtų atsižvelgti, kad bus privalu laikytis nustatytų principų, nors architektūriškai koncepciją galima priderinti ir senamiestyje, ir Baltupiuose ar Žirmūnuose.

Ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Švedijoje koncepcija jau pasitelkta, ten įgyvendinami projektai. Mes galime tiesiog nusikopijuoti tų šalių patirtį ir pritaikyti savo poreikiams. Apdailą ar kitus sprendimus galima parinkti pagal pageidavimus, bet ne tai yra esmė. Svarbiausia – kiek per metus sunaudojama energijos. Anksčiau buvo akcentuojama, kad Baltijos regione aktualiausia taupyti šildymo sąnaudas. Bet pastarosiomis vasaromis tapo aktualu ir tai, kiek sutaupoma energijos patalpoms vėsinti. Ir vienas, ir kitas sąnaudas galima gerokai sumažinti įgyvendinant energiškai efektyvaus būsto projektus.

Didžiausia tokių projektų nauda – galimybė ir planuotojams, ir architektams pažiūrėti į šį procesą kitu kampu. Nekilnojamojo turto plėtotojai siekia kuo daugiau uždirbti mažindami kvadratinio metro savikainą ir galvoja, kad energiškai efektyvūs sprendimai sumažins pelningumą. Bet yra atvirkščiai – pridėtinė tokių projektų vertė neabejotina, vadinasi, ir kaina didesnė. Be to, plėtotojų reputacijai tai irgi turės teigiamos įtakos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai