Tomo S. Butkaus monografijos „Architektas Arnas Dineika“ pristatymas
Architektas Arnas Dineika – renesansinio tipo asmenybė ir europinės dimensijos lietuvių kūrėjas. Tai vienas svarbiausių pokarinio Lietuvos modernybės projekto architektų – greta Vytauto Edmundo Čekanausko, brolių Nasvyčių, Nijolės Bučiūtės, Justino Šeiboko, Vytauto Dičiaus, Alfredo Gyčio Tiškaus ir kitų.
A. Dineikos indėlis į sovietmečiu sukurtos architektūros ekspoziciją – kelios dešimtys pramoninės paskirties objektų, tarp kurių dar funkcionuojanti Šiaulių televizorių gamyklos sporto salė ir 7 aukštų „Vilmos“ gamybinio susivienijimo administracinis korpusas.
Jo kurti unikalios architektonikos, subtilaus mastelio pastatai vertintini kaip sėkmingas pavyzdys humanizuojant urbanizuotą aplinką. Be praktinės veiklos, A. Dineika minėtinas ir kaip originalių architektūrinių koncepcijų autorius. Jis vienas pirmųjų tuometinėje Sovietų Sąjungoje į architektūros žodyną įtraukė „mastelio transformacijos“, „integruotos aplinkos mastelio“ ir „beribės erdvės“ sąvokas. Jo plėtota architektūros teorija nuo tuo metu panašias koncepcijas kūrusių sovietų architektų skyrėsi galimybe tai pritaikyti – visas A. Dineikos mokslines tezes buvo galima pagrįsti architektūrine praktika. Šių teorijų įžvalgas nesunkiai galima pritaikyti ir šiandieninėse architektūros inovacijose, skirtose visuomenės psichinei sveikatai gerinti.
Architekto pedagoginė veikla ne mažiau iškalbinga. A. Dineika su kitais VISI Architektūros fakulteto dėstytojais nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio tobulino architektų rengimo metodiką. Per kelias dešimtis metų suformuota nauja architektų rengimo programa buvo reikšminga ugdant kelias architektų kartas, kartu keičiant Lietuvos architektūros vaizdą.
A. Dineika buvo vienas studentų mėgstamiausių dėstytojų. 2005 m. jo mokiniai, dabar žinomi architektai – Audrius Ambrasas, Gintaras Čaikauskas, Audrys Karalius, Gintaras Klimavičius, Sigitas Kuncevičius, Rolandas Palekas, Saulius Pamerneckis, Darius Osteika, Linas Tuleikis, Vykintas Šeškus ir kiti įsteigė A. Dineikos stipendiją. Stipendija perspektyviausiam Lietuvos architektūros studentui iš steigėjų lėšų mokama vienerius metus.
Ne mažiau novatoriški ir įtaigūs, tačiau mažiau žinomi architekto sukurti dailės kūriniai, kurie dar laukia menotyrininkų ir meno kūrinių kolekcionierių dėmesio.
Nepaisant išlikusio negausaus A. Dineikos kūrinių archyvo, šios neeilinės asmenybės kūrybą būtina pristatyti platesnei visuomenės daliai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Neordinariniu mąstymu, atsakinga profesine etika, jautriu požiūriu į žmogų A. Dineika pralenkė savo gyventą laiką.
Autoriaus dosjė
Monografijos sudarytojas ir vienas iš autorių Tomas S. Butkus, 1992 m. įkūręs „Vario burnų“ idėjų dirbtuves, dirba meninių ir mokslinių iniciatyvų srityje, jungiančioje grafinį dizainą, leidybą, literatūrą ir urbanistiką. 2009 m. VGTU įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 2011 m. išleido mokslinę monografiją „Miestas kaip įvykis“, 2015 m. – „Klaipėdos urbanistinė raida 1945–1990“ (kartu su V. Safronovu ir V. Petruliu). T. S. Butkus yra daugiau nei poros šimtų meninių ir leidybinių iniciatyvų autorius.
[/su_note]Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 2.
