– Tad, ko gero, reikėtų ne formuluoti klausimą, ar senuosius daugiabučius reikia renovuoti, bet klausti, kada renovuoti. Anksčiau ar vėliau tai teks padaryti, tačiau sąlygų ir investicijų situacija gali būti smarkiai pasikeitusi.“
L. Lapėnas pasidžiaugė, kad į modernizacijos procesą vis aktyviau įsitraukia patys gyventojai. „Kuo labiau žmonės domisi renovacijos niuansais, kuo aktyviau reiškia savo nuomonę, tuo kokybiškiau, atsakingiau dirba ir rangovai“, – pripažino „Molėtų švaros“ vadovas.
Iki 2014-ųjų per pastaruosius kelerius metus Molėtuose modernizuoti 5 daugiabučiai, kurių renovacija kainavo per 2 mln. litų. Šiais metais atnaujinta ir baigiama renovuoti dar 13 namų, kurių projektų vertė siekia daugiau kaip 8 mln. litų. 2014-aisiais savivaldybės iniciatyva taip pat parengti 34 investiciniai planai, iš kurių 26-iems „Molėtų švara“ jau užsitikrino gyventojų pritarimą (tam numatyta apie 20 mln. litų). Tad jei pavyks įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus, iki 2015 metų pabaigos iš maždaug 260 Molėtų rajone esančių senos statybos daugiabučių bus renovuota apie pusšimtis namų.
VERTINIMAS
Išsiskiria palankia mokesčių aplinka
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse 2014 metais Molėtų rajonas užėmė 23 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities vertinimas buvo tik šiek tiek aukštesnis nei šalies vidurkis (34,4 balo) ir siekė 37,9 balo (iš 100 galimų). Tačiau bendra investicijų padėtis savivaldybėje gerėjo.
2011 metų duomenimis, savivaldybėje nebuvo užfiksuota tiesioginių užsienio investicijų, tačiau 2012-aisiais jos išaugo iki 432 litų vienam gyventojui, o vienam šalies rajono gyventojui jų vidutiniškai teko 3566 litai. Materialinės investicijos irgi augo – nuo 1540 iki 1717 litų, tačiau nuo rajonų vidurkio atsiliko daugiau nei du kartus.
Molėtų savivaldybė gali džiaugtis išaugusių ūkio subjektų skaičiumi vienam gyventojui. Šių padaugėjo nuo 18 2012 metais iki 19 2013-aisiais.
Pritraukti investicijų padėjo itin palanki mokesčių aplinka Molėtų savivaldybėje. Vidutinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas rajone siekia 0,3 proc. ir yra vienas mažiausių Lietuvoje. Panaši situacija ir su fiksuotu pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydžiu. Šis yra pustrečio karto mažesnis už vidutinį šalyje (598 litai) ir siekė 233 litus. Savivaldybėje taip pat netaikomas maksimalus 4 proc. tarifas nenaudojamai žemei.
Verslo ašimi galėtų tapti observatorija
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas BESAGIRSKAS
Molėtuose veikia palyginti daug įmonių, tačiau jos visos gana mažos. Pavadinti Molėtus pramonės kraštu vargu ar galima. Per daugelį metų čia nebuvo plėtojama didesnė pramonės įmonė, tad gali kilti klausimas, ar tai įmanoma ateityje. Priežasčių, kodėl Molėtų rajone nebuvo skiriamas dėmesys pramonei – ne viena. Galbūt nėra tam tinkamų žemės sklypų, galbūt žemės paskirtis šalia miesto ne ta, gal savivaldybės vadovai neparodo reikiamos iniciatyvos – galima tik spėlioti, kaip yra iš tiesų.
Aplinkiniai rajonai, esantys netoli Vilniaus, yra labiau susiformavę kaip pramonės centrai, turi savo įvaizdį, ir verslininkai žino, kad plėtoti pramonę čia palanku.
