Mišrios paskirties būstai: kas išpainios teisinės bazės pinkles?

2017 sausio 3 d.
Mindaugas Statulevičius. LNTPA nuotr.
Mindaugas Statulevičius. LNTPA nuotr.

Daugiau nei prieš mėnesį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kreipėsi į atsakingas institucijas prašydamas ištirti, ar nėra pažeidimų statant mišrios paskirties būstus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) metų pabaigoje pateikė atsakymą, kad nusižengimų dėl paskirčių nerasta. Tačiau išvadose aiškiai nurodoma, kad dabartinė teisinė bazė yra paini ir ją reikia taisyti. Vystytojai to prašo ne pirmus metus.

Pirmiausia atskirkime du dalykus – piktybinį teisės aktų pažeidimą nusižengiant statybos leidimams ir atsakingose valstybės institucijose patvirtintą veiklą. Pirmuoju atveju visi piktnaudžiaujantieji turi būti nubausti įstatymų numatyta tvarka, antruoju – diskusijų būdu turi būti ieškoma sprendimų, kaip ją padaryti aiškesne. Nes po VTPSI tyrimo bus nubausti ne tik nesilaikiusieji statybų tvarkos, bet vienu iš atvejų atsakove gali tapti ir pati savivaldybė, tapusi to paties neaiškaus reglamentavimo įkaite.

Apie teisinės bazės netobulumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kalba ne pirmus metus. Susidariusi nevienprasmiška situacija, kuomet miesto administracija tvirtina projektus, pagal kuriuos statomi mišrios paskirties pastatai, o vėliau pati prižiūri, ar jie naudojami pagal paskirtį. Tą pažymėjo ir VTPSI.

Nė vienas vystytojas, statęs mišrios paskirties būstą ir turėję galiojančius leidimus, kol kas už tai nubaustas nebus. Daliai jų gali tekti peržiūrėti ir koreguoti automobilių parkavimo objektuose projektus, kurių normos neseniai buvo sumažintos, o savivaldybėms pagal naują tvarką sudaryta galimybė taikyti kompensacines priemones.

Dabartinę tvarką reikia peržiūrėti ir dėl besikeičiančios rinkos aktualijų. Vilnius yra vienintelis augantis miestas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Per metus miestas didėja apie 3 000 gyventojų, keičiasi gyvenimo būdas ir tempas. Mes noriai kalbame apie besikeičiančius biurus, kurie sparčiai augina darbo aplinkos standartus, bet nuošalyje paliekame būstą.

Visame pasaulyje nuo 10 iki 20 proc. žmonių visą ar dalį laiko dirba namuose. Ši tendencija tik plečiasi. Pridėjus jaunų žmonių skaičių ir prastos kokybės aukštųjų mokyklų siūlomą būstą, turime leisti rinkai ieškoti tvarių sprendimų, kurie sukurtų ir kitokios, galbūt mišrios, paskirties būstą.

Maždaug prieš dešimtmetį atsirado loftai, puikiai atliepę tokio tipo kūrybiškos gyvenamosios erdvės paklausą, o šiandien puiki proga pakalbėti apie tai, kad rinkai reikia erdvių, kuriose būtų patogu gyventi ir dirbti. Patirtis rodo, kad ypač maži būstai, skirti studentams ir tik žengiantiems į NT rinką savo pirkėją randa labai greitai. Ir tokios besikeičiančios gyvenimo formos neturi būti paliktos teisinės sistemos užribyje, nes rinka turi eiti kartu su visuomenės pokyčiais.

Būtina investuoti į žmonių, būsto pirkėjų ir naudotojų švietimą ir sąmoningumą, skatinti pirkėjus domėtis visa su jo įsigyjamu projektu susijusia informacija. LNTPA jau antrus metus organizuoja nemokamus dienos trukmės renginius – Būsto muges, kuriuose per šį laikotarpį apsilankė virš 6 000 žmonių. Juose ekspertai dalinasi patarimais, kaip ir kur pagal savo poreikius tinkamai ir atsakingai rinktis gyvenamąją vietą, kokios yra finansavimo, valdymo ir būsto realizavimo galimybės, kokie iššūkiai gali būti susiję su kitokia buto paskirtimi.

Šiandien LNTPA siūlo aiškiai apibrėžti būsto kaip gyvenamosios erdvės sąvoką ir reikalavimus jai. Tuo pačiu sudaryti galimybę rinkai pasiūlyti mišrios paskirties būstą – lankstų savo normatyviniais reikalavimais, įperkamą ir prieinamą. Taip pat –tobulinti teritorijų planavimo tvarką savivaldybėse, nes dalis mišrios paskirties būstų atsirado ir dėl sudėtingų paskirties keitimo procedūrų. Todėl net tais atvejais, kuomet pagal miestų bendruosius planus būtų leistinas mišrus, t.y. gyvenamosios ir komercinės paskirties užstatymas, tenka apsiriboti tik komercine paskirtimi.

Komentarai