Puoselėjama biologinė įvairovė
Dubravos miškų urėdijos miškininkai rūpinasi ir miškų biologinės įvairovės didinimu. Teritorija, kur nevykdoma jokia žmogaus veikla, užima 746 hektarų plotą, t. y. 5,5 proc. urėdijos miškų ploto.
1037 hektarai urėdijai priklausančių miškų patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Urėdijos miškuose 118 hektarų plote išskirtos 84 kertinės miško buveinės, o 120 hektarų plote – rezervatinė Dubravos girios apyrubė, kurioje jau daugiau kaip pusę amžiaus nevykdoma žmogaus veikla. Apyrubė – tai vieta, skirta retoms miško augavietėms, spygliuočių medynams ir kitoms vertingoms augalų bendrijoms išsaugoti. Urėdijos miškuose saugomos plėšriųjų ir kitų retų paukščių perimvietės, nekertami uoksiniai medžiai, kasmet uoksuose perintiems paukščiams iškeliama 120–200 inkilų.
Dubravos urėdijos valdomi miškai yra netoli Kauno, todėl gausiai lankomi poilsiautojų. Jų patogumui urėdijos miškininkai įrengė 9 stovyklavietes, 13 poilsiaviečių, 24 trumpalaikio poilsio vietas, 8 apžvalgos aikšteles ir 9 įvairios paskirties miško takus, kurių bendras ilgis – apie 20 kilometrų. Dalis poilsio vietų pritaikyta žmonėms su negalia.
Išsiskiria moksline veikla
Be kasdienių miškų priežiūros darbų, Dubravos miškų urėdijoje atliekama tik eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai būdinga specifinė veikla. Didelė urėdijos teritorijos dirvožemio įvairovė leido susiformuoti įvairių rūšių medynams. Urėdijos miškų rūšys atspindi visos Lietuvos miškų įvairovę.
skiepyti selekciniai sodmenys auginami visos Lietuvos miškų urėdijoms.
V. Ribikausko nuotr.
Maždaug 600 hektarų plote įveistuose apsauginiuose Kauno marių želdiniuose panaudota daugiau kaip 60 medžių ir krūmų rūšių, taikant įvairiausias jų mišrinimo schemas. Didelė sumedėjusių augalų įvairovė – viename gražiausių Lietuvoje Girionių miško parke ir urėdijos arboretume. Arboretumo dendrofloros kolekcija – labai vertinga moksliniams tyrimams, miškotyros ir kitų biologijos mokslų studijoms.
Urėdijos miškai nenutolę nuo Lietuvos miškų mokslo ir mokymo įstaigų, todėl patogūs plėtoti mokslinę bei mokymo veiklą.
Dubravos miškų urėdijoje įsteigta daugiau kaip pusė tūkstančio mokslinio miškų tyrimo, gamybinių ir mokomųjų objektų, kuriuose Miškų instituto bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos darbuotojai atlieka įvairiausius bandymus, stebėjimus. Studentai čia atlieka gamybinę praktiką, rengia diplominius darbus, kurių vadovai dažnai būna miškų urėdijos specialistai. Tokia specifinė veikla reikalauja ne tik daug darbo, bet ir nemažų išlaidų.
Medžių apsaugai – modernūs metodai
Vykdant Lietuvos miškingumo didinimo programą, pastaraisiais metais urėdijoje vis daugiau miškų įveisiama žemės ūkiui netinkamose žemėse. Mišku apželdintos beveik visos miško pievos, palikti tik nedideli plotai bioįvairovei išsaugoti.
2002–2006 metais urėdijoje žemės ūkio paskirties žemėse miškas įveistas 123 hektarų plote. 2007–2011 metais miškas urėdijoje kasmet įveistas vidutiniškai 3 hektarų plote, nes Pakaunėje jau nėra laisvų žemės ūkiui nenaudojamų apleistų žemės plotų.
Miško želdinių priežiūra kasmet vykdoma 400–450 hektarų plote: 300–350 hektarų plote šalinama nepageidaujama augmenija, stelbianti pasodintus medelius, 60–100 hektarų plote atsodinami nauji medeliai vietoj nunykusių dėl įvairių priežasčių. Kasmet maždaug 300 hektarų želdinių apsaugoma nuo žvėrių, miško kenkėjų ir ligų. Spygliuočių medžių rūšių sodinukai nuo žvėrių pakenkimo skabant ūglius apsaugomi repelentais, ąžuoliukai – apgaubiant plastikiniais gaubtais. Pastaraisiais metais gryni ąžuolo želdiniai saugomi aptveriant juos tvoromis.
