Top Baneris

Miškininkų rūpestis – ateities miškai

2014 balandžio 15 d.
Pasidalykite straipsniu

Nors miškininkų veikla įprastai siejama su miškų kirtimu, atkūrimu ir priežiūra, kalbant apie Dubravos eksperimentinę mokomąją miškų urėdiją, ne mažiau svarbi čia vykdoma eksperimentinė mokomoji veikla. Mat nuo urėdijos darbuotojų profesionalumo ir kruopštaus darbo priklauso, kaip atrodys ateities miškai.

Miškininkai derina mokslinę ir ūkinę veiklą

Vienai jauniausių Lietuvoje Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, kaip ir visoms kitoms, būdingi įprastiniai urėdijose atliekami miško atkūrimo, priežiūros, apsaugos, eksploatacijos ir kiti darbai, tačiau čia vykdoma ir specifinė eksperimentinė mokomoji veikla.

Urėdijoje atliekami miškininkams privalomi miško darbai: miškų kirtimas, atkūrimas ir įveisimas, jaunuolynų ugdymas, miško želdinių priežiūra, apsauga nuo žvėrių, vabzdžių ir ligų. Sanitarinė ir priešgaisrinė miško apsauga vykdoma ne tik valstybei priklausančiuose, bet ir privačiuose miškuose. Miškininkų įrengtais ir prižiūrimais keliais naudojasi privačių miškų savininkai, ūkininkai bei kiti gyventojai.

Praėjusiais metais Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija atkūrė 202 hektarus kirtaviečių, įveisė 4 hektarus naujų miškų, bandomųjų želdinių – 1,3 hektaro, 5,2 hektaro plote – antros eilės sėklinę eglės plantaciją. Sėklinė eglės miško plantacija įveista škvalo suniokotų medynų kirtavietėje, siekiant išauginti antros kartos plantaciją sėklų ruošai natūralioje miško aplinkoje. Anksčiau urėdijoje plantacijos daugiausia buvo įveisiamos buvusiose nenaudojamose pievose ar ganyklose.

Praėjusiais metais sėkmingai baigtas 2010 metais praūžusio škvalo suniokotų medynų kirtaviečių atkūrimas.

Dubravos miškų urėdijos miškai 2002 metais buvo sertifikuoti ir po to jau kelis kartus sėkmingai resertifikuoti, todėl urėdijos miškuose pagaminta produkcija žymima FSC ženklu.

Ateities miškams – kokybiškos sėklos

Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas priskirtas penkioms girininkijoms: Šilėnų, Vaišvydavos, Kuro, Ežerėlio ir Pajiesio. Vidutinis girininkijos plotas yra 2,7 tūkst. hektarų. Miškai suskirstyti į 340 kvartalų, o šie – į 8,7 tūkst. miško sklypų. Vidutinis kvartalo plotas – 40 hektarų, vidutinis taksacinio miško sklypo plotas – 1,5 hektaro. Urėdijoje vyrauja spygliuočių medynai, kurie užima 70 proc. viso medynų ploto (pušynai – 42 proc., eglynai – 28 proc.). Taip pat auga beržynai ir juodalksnynai bei ąžuolynai.

52 hektarų ploto medelyne miškams atkurti ir įveisti kasmet išauginama vidutiniškai 1,5 mln. kokybiškų aukštos selekcinės vertės sertifikuotų spygliuočių ir lapuočių medžių sodinukų bei sėjinukų. Daugiausia – eglės ir pušies sodinukų, mat jų sodmenų poreikis didžiausias. Taip pat auginami medžių, krūmų ir lianų sodinukai, skirti urbanistiniams želdiniams, kalėdiniai medeliai.

Sėklos kokybiškiems sodmenims renkamos sėklinėse plantacijose. Dubravos urėdijos specialistai žiemą važinėja po visą Lietuvą, įlipę į medžių viršūnes renka pačių našiausių, aukščiausių ir gražiausių rinktinių medžių šakeles skiepijimui (įskiepius), pavasarį skiepija sėklinėms plantacijoms skirtus sodinukus. Įvairių medžių rūšių spygliuočių ir lapuočių skiepyti sodinukai visos Lietuvos miškų urėdijų miško sėklinėms plantacijoms įveisti auginami Dubravos urėdijos Selekcinių sodmenų išauginimo padalinio polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose.

Maždaug po penkerių metų sodinukai iškeliauja į sėklines miškų urėdijų plantacijas. Iš tose sėklinėse plantacijose surinktų sėklų išaugintais sodinukais ir atkuriami miškai. Pačioje Dubravos miškų urėdijoje sėklinių miško plantacijų įveista 23,3 hektaro, 35 hektarų plote įveisti klonų rinkiniai, išskirtas 41 hektaras genetinių miško draustinių ir 23 hektarai sėklinių medynų, atrinkti 159 rinktiniai medžiai. Prisideda prie medžių genofondo išsaugojimo Dubravos miškų urėdijoje veikia didžiausia Lietuvoje kankorėžių aižykla ir sėklų šaldytuvas. Čia iš daugelio Lietuvos urėdijų atvežami sėklinėse plantacijose surinkti pušų, eglių kankorėžiai. Kad išsiskleistų, jie aižykloje pirmiausia pakaitinami iki 50 laipsnių, tuomet jų sėklos išaižomos, pašalinami sparnai. Sudėtos į plastikinius maišelius arba stiklainius šaldytuvuose sėklos gali būti laikomos net iki dvidešimties metų.

Taip apsidraudžiama: mat pušis dera kas dvejus metus, o eglė gali nederėti net penkerius ar dešimt metų. Moderniausioje ir pajėgiausioje Lietuvoje medelyno aižykloje eglių, pušų, maumedžių kankorėžiai aižomi beveik visoms šalies miškų urėdijoms, privačių miškų savininkams, o sėklų saugykloje-šaldytuve optimaliomis sąlygomis laikoma apie 80 proc. visoje Lietuvoje paruošiamų miško spygliuočių medžių sėklų. Dubravos miškų urėdijos sėklų saugykloje nuolat laikoma maždaug keturiolika tonų eglių ir pušų sėklų.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video