• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Mirė profesorius Vladas Stauskas

2014 lapkričio 20 d.

Lapkričio 19 dieną, trečiadienį, eidamas 82-uosius metus mirė profesorius Vladas Stauskas – architektas, mokslininkas, pedagogas, aktyvus kūrėjas, pirmasis Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas.

Profesorius gimė 1932 metų gruodžio 21 d. Kilęs iš ežerais garsėjančio Zarasų krašto gabus jaunuolis  sunkiais pokario metais baigė Kauno politechnikumą, 1951 metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto architektūros skyrių. Ten 1957 metais įgijo inžinieriaus – architekto diplomą. Savarankiškame kūrybiniame kelyje Vladas Stauskas nuosekliai brandino humanistines kraštovaizdžio naudojimo, tvarkymo bei išsaugojimo nuostatas. Jos išliko jo – mokslininko ir architekto kūrėjo –  pažiūrose iki gyvenimo pabaigos. Sisteminį požiūrį į rekreacinių teritorijų ir visos aplinkos tvarkymo uždavinius Vladas Stauskas suformulavo Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute, pradėjęs čia dirbti 1961 metais. Čia buvo parengtas ir apgintas mokslinis darbas architektūros mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsniui gauti. 1968 metais Vladui Stauskui patikėtas vadovauti rekreacinės ir landšafto architektūros sektorius. Čia atlikta daug mokslinių darbų, rodančių šio mokslinio padalinio svarbą ir reikšmę. Šie padarė didelę  įtaką rekreacinės architektūros mokslo raidai ne tiktai Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

1985 metais Vlado Stauskas apgintoje habilituoto daktaro disertacijoje pirmą kartą Lietuvoje buvo išryškintos ir plačiai apibendrintos rekreacinių teritorijų tvarkymo problemos, parodytas jų sprendimo kelias. Pateiktos rekreacinės aplinkos planavimo idėjos turėjo lemiamos įtakos saugomų teritorijų planavimo raidai. Kartu su sektoriaus bendradarbiais padaryti  pirmieji valstybinių parkų planavimo apmatai. Ypatingai daug jėgų paskirta ir nuveikta kuriant Lietuvos saugomų teritorijų planavimo principus. Profesoriui  vadovaujant gimė „Aukštaitijos“ nacionalinio parko planavimo schema. Ypač didelę reikšmę iki šiol turi Kuršių nerijos ir viso Lietuvos pajūrio planavimo ir tvarkymo idėjos. Vlado Stausko vadovaujamame  moksliniame sektoriuje įgyję patirties ir radę atspirtį įžymūs Lietuvos kraštotvarkos specialistai pratęsė saugotinų Lietuvos kraštovaizdžių apsaugos idėjas ir  išplėtojo sisteminį požiūrį į  kraštotvarkos uždavinius. Vlado Stausko moksliniame padalinyje išugdyti specialistai daug prisidėjo prie architektūros studijų plėtojimo Lietuvoje ir jų atkūrimo Kauno technologijos universitete.  1989 metais profesorius Vladas Stauskas tapo aktyviu Vytauto Didžiojo univesiteto Atkuriamojo Senato nariu. 1992 metais paskirtas Menų fakulteto dekanu, šiame fakultete skaitė paskaitas. Jį kvietė dėstyti kiti Europos universitetai. Vladas Stauskas aktyviai dalyvavo  pasauliniuose architektūros, kraštovaizdžio architektūros  bei teritorijų planavimo  klausimus nagrinėjančiuos renginiuose, atstovavo Lietuvą Pasaulinėje Tarptautinės kraštovaizdžio architektų Sąjungos  taryboje, Europos jūrų krantų apsaugos ir tvarkymo Taryboje, Architektūros ir statybos mokslinių tyrimų ir inovacijų architektūros valdybos sekcijoje. Tačiau didžiausią dėmesį Profesorius  skyrė Lietuvai, dėl kurios likimo ir aplinkos išsaugojimo nuolat sielojosi ir rūpinosi. Jo pastangomis buvo įkurta Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, kuri tapo šios pasaulinės organizacijos nare.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad