Blog

Mediniams skydiniams namams – energinio naudingumo iššūkis

Bendrovės „Liskandas“ nuotr.

Prieš metus užbaigti A energinio naudingumo klasės mediniai skydiniai namai Karklėje, šiuo metu uždarame ceche gaminamas A+ klasės namas – šie pavyzdžiai tik įrodo, kad energiškai efektyviems pastatams tinkamos visos statybinės medžiagos, o kai kurios jų turi ir papildomų technologinių pranašumų.

Taupomas statyboms reikalingas laikas

Vienas, pasak specialistų, skydinių namų technologijos pranašumų tas, kad statinio gamyba vyksta ne statybų aikštelėje, o ceche, taigi, segmentai apsaugomi nuo kritulių, temperatūros svyravimų. Dar svarbiau, kad iš gamyklos atkeliavęs statinys sumontuojamas per palyginti trumpą laiką.

Į statybų aikštelę atvežami atskiri segmentai – sienos, perdangos, stogas. Ilgiausias segmentas, kurį galima transportuoti 2,4 metro pločio vilkiku, yra 13 m. Tokie segmentai, anot specialistų, racionalaus dydžio. Skaičiuojama, kad pagaminti 200 kv. m ploto namą užtruktų 4 savaites, o sumontuoti maždaug 8 savaites. A, A+ klasės namą, kuriam keliami aukštesni termoizoliacijos, sandarumo reikalavimai, pagaminti gali užtrukti iki 5–6 savaičių.

Prieš gamybą parengiami kokybiški konstruktyviniai, darbo brėžiniai, apimantys svarbiausius klausimus statant energiją taupančius pastatus: atitvarinių pastato konstrukcijų šiltinimo storį, sandarinimą, ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficiento vertes, kokybiškas medžiagas.

Medinio skydinio namą konstrukciją sudaro medinis karkasas, kurio vidinė dalis užpildyta reikalingo storio šiltinimo medžiaga, įprastai mineraline vata. Skydų vidinė pusė aptaisoma garams nelaidžiu sluoksniu, o išorė – vėjui nelaidžia medžiaga. Statant B energinio naudingumo klasės namus, įprastai naudota 9,5 mm storio impregnuota gipso kartono plokštė, užtikrinanti vėjo izoliacinio sluoksnio sandarumą. Statant aukštesnio energinio naudingumo pastatus, naudojamos 30–50 mm storio priešvėjinės pusiau kietos mineralinės vatos plokštės. Orui ir garams nelaidžiam sluoksniui kai kuriais atvejais prireikia dvipusės išmaniosios garo izoliacinės plėvelės, prisitaikančios prie aplinkos sąlygų.

Vienas skydinių namų technologijos pranašumų tas, kad statinio gamyba vyksta ne statybų aikštelėje, o ceche, taigi, segmentai apsaugomi nuo kritulių, temperatūros svyravimų.

Bendrovės „Liskandas“ nuotr.

Projekte – kuo mažiau keitimų

Dar vienas šios technologijos pranašumas – galimybės įgyvendinti įvairiausias architektūrines ambicijas: įmanomos įvairios pastatų formos, plokšti, šlaitiniai stogai, netradiciniai interjero ir eksterjero sprendimai.

Medinius skydinius namus Skandinavijoje, Anglijoje, Škotijoje, Prancūzijoje, Islandijoje ir Lietuvoje gaminančios bendrovės „Liskandas“ projektų vadovė Greta Laučkaitė priminė, kad, projektuojant energiją taupančius pastatus, iš anksto raide apibrėžiama pageidaujama energinio naudingumo klasė. Architektai, žinodami konkrečiai klasei keliamus reikalavimus, projektuoja atsižvelgdami į reikiamus išgauti parametrus. Taigi, pakeitimai energiškai efektyvių pastatų projekte reiškia kur kas labiau ištęstą gamybos laiką ir neplanuotas išlaidas. Mat, norėdamas padaryti pakeitimą, architektas turi darsyk išsamiai peržiūrėti projektą, įvertinti energinį naudingumą po pakeitimų ir tik tada leisti gamintojui tęsti darbus. Toks kruopštumas bus ypač aktualus pasyviesiems namams, kurie projektuojami pasitelkus specialią „PHPP“ programą. Naudojantis ja, parengiamas skaitmeninis pastato modelis, suvedama visa informacija, turinti įtakos namo energiniam naudingumui. Tad, atsiradus neplanuotų pakeitimų, toks skaitmeninis namo modelis turėtų būti perdaromas, tik tuomet informacija siunčiama gamintojui, kuris turi atnaujinti brėžinius.

Galima palyginti: B energinio naudingumo klasės projektuose pakeitimai reiškė papildomas dienas, reikalingas gamintojui pakeitimams atlikti. Tokie namai buvo statomi pagal standartinį mazgą, B klasės namams jis dažniausiai būdavo vienodas, tad su nedideliais pakeitimais gamintojai dažniausiai gana lengvai susidorodavo. A+, A++ ir pasyviųjų namų projektai daug labiau įpareigoja – projekto užbaigtumas prieš jį pateikiant gamintojams yra itin svarbus.

Skandinavijos šalyse dirbantys medinių namų gamintojai vadovaujasi „TEK17“ normatyvais, kuriuose numatyti konstrukcijų, atitvarų šilumos pralaidumo ir saugumo reikalavimai. Bendrovė „Liskandas“ kaip tik ruošiasi gauti kitą – „ETAG“ (angl. European Technical Approval Guidlines) – sertifikatą, kuris galioja visai Europai.

Statant skydinius namus, visas gamybos procesas sutelkiamas vienose rankose. Šiuo metu „Liskandas“ neįrengia pamatų, inžinerinių tinklų, neatlieka apdailos darbų. Beje, įmonės padalinio specialistai projektuoja ir gamina santvaras – tam pasitelkiama speciali projektavimo programa „MITEK“, plačiai žinoma pasaulyje, ypač naudojama Vakarų ir Skandinavijos šalyse.

Statant pasyviuosius namus, tiek pat kiek paties namo charakteristikos, svarbu būsimų gyventojų įpročiai, užtikrinant pakankamą vėdinimą ir tinkamą temperatūrą skirtingu metų laiku.

manokarkle.lt nuotr.

Sandarumas pasiekiamas kokybišku darbu

Praėjusiais metais Karklėje (www.manokarkle.lt) užbaigtas 5 A energinio naudingumo klasės individualių medinių skydinių su šilumą akumuliuojančia laikančiąja siena namų projektas. Namai išsiskiria didesnėmis, nei įprasta, dailylentėmis, ornamentuotais langų apvadais, ovaliais langais palėpėse.

Šiuo metu „Liskandas“ gamina ir A+ klasės skydinį namą. Šio namo sienų ir stogo termoizoliavimui bus naudojama 300 mm, 50 mm storio mineralinė vata, taip pat 30 mm priešvėjinė pusiau kieta mineralinė vata, kuri tinkama abiejuose – A ir A+ klasės namuose.

Bendrovė „Liskandas“ turi pasirengusi sienos ir stogo konstrukcijų tipą „Passive line“. Tai ypač gerai apšiltintos sienos, sukurtos naudojant tiek minkštą, tiek kietą apšiltinimą. Tokios konstrukcijos sienas ir stogą galima puikiai panaudoti kuriant pasyvųjį ar energiją taupantį namą. Sykiu įvertinti, kokius skirtumus lemia papildomi pliusai energinio naudingumo skalėje.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad, statant pasyviuosius namus, tiek pat kiek paties namo charakteristikos, svarbu būsimų gyventojų įpročiai, užtikrinant pakankamą vėdinimą ir tinkamą temperatūrą skirtingu metų laiku.

Statant energiškai efektyvius pastatus bene sunkiausiai įveikiamas sandarumo iššūkis. Anot G. Laučkaitės, ar pastatas bus sandarus, priklauso nuo to, kaip kokybiškai bus užsandarintos konstrukcijų jungtys tarpusavyje bei tarpai aplink duris ir langus. Beje, A ir aukštesnių klasių namams sandarumo juostų reikia kur kas daugiau, nei sandarinant B klasės namus.

RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.