M.Statulevičius: tuos, kurie neinvestavo į atsinaujinimą, pandemija paskatino „žūti“

2021 vasario 10 d.
mindaugas statulevicius
Mindaugas Statulevičius.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros sektoriuje veikiantiems verslams dabar itin tinkamas metas imtis drąsių pokyčių: keisti pastatų funkcijas, diegti inovacijas, plėsti tvarumo projektus. Tuo tarpu geriausia valdžios pagalba šiuo metu būtų tiesiog galimybė veikti. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. Komercinio NT plėtotojai sako, kad jų darbotvarkėse prioritetu išlieka tvarumo sprendimų puoselėjimas.

NT sektoriai paveikti nevienodai

LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius pirmiausia atkreipia dėmesį, kad NT rinka apima gana platų sektorių ratą, todėl pandemija kiekvieną jų paveikė skirtingai.

„Bendras visuotinis netikrumas, nežinomybė, kaip situacija rutuliosis toliau, lėmė didelį poveikį visai NT rinkai. Padariniai tęsiasi iki šiol. Dėl sustojusių kelionių, judėjimo apribojimų tiek šalies viduje, tiek už jos ribų komercinio nekilnojamojo turto sektorius tapo itin paveiktas. Tai pirmiausia pajautė viešbučių, prekybos centrų, biurų segmentas“, – komentuoja LNTPA vadovas, kuris savo įžvalgomis apie NT raidą po krizės dalinsis jau kovą vyksiančiame Lietuvos Verslo Forume.

Jis tvirtina, jog iš pradžių didelis smūgis buvo ir būsto rinkai – teko apriboti daugelį sandorių, netikrumas dėl žmonių pajamų, galimybių gauti finansavimą irgi sustabdė gyvenamojo būsto plėtros darbus.

Na, o visos šios neeilinės padėties laimėtojas, patyręs mažiausiai neigiamų iššūkių ir netgi galėjęs sparčiai augti, kaip pastebi M. Statulevičius, – logistikos sektorius.

„Kaip žinia, siuntų pristatymo poreikis gerokai išaugo, atsirado būtinybė turėti daugiau logistikos centrų – prekių skirstymo, sandėliavimo. Investicijos į šį NT sektorių išaugo ir dar tikrai augs“, – sako jis.

Vienur proveržis, kitur – lūkuriavimas

M. Statulevičius sako, kad dabar kiekvienas sektorius neišvengiamai ieško būdų, kaip prisitaikyti ir sugrįžti į rinką.

„Kol kas galima sakyti, kad bene greičiausiai pavyko atsitiesti gyvenamojo būsto rinkai – ji jau birželį grįžo į augimo tempus. Stebime tendencijas, kad žmonėms atsiranda vis daugiau poreikio praplėsti gyvenamąją vietą, jie dar labiau kreipia dėmesį į aplinką, kurioje gyvena. Dabar kaip niekad anksčiau atranda Lietuvos gamtą, ieško sodybų. Matome, kad norinčiųjų turėti savo turtą čia, Lietuvoje, ir jame galbūt praleisti vasaras daugėja. Spėjame, tokios tendencijos tęsis ir ateinančius kelis metus“, – sako M. Statulevičius.

Tuo tarpu viešbučių ir biurų tolesnio gyvavimo bei plėtros klausimai kol kas kelia daugiausiai klaustukų.

„Į biurus pamažu grįžtame, bet dar tikrai sunku prognozuoti ateitį. Čia pokyčiai turbūt bus įdomiausi. Patys valdytojai, statytojai šiai dienai neturi aiškaus atsakymo, kaip rutuliosis tolesnė veikla. Beje, dabar jau aišku, kad nuomininkų derybinė pusė tampa kur kas stipresnė. Teks ieškoti lanksčių abipusių sprendimų“, – teigia pašnekovas.

Laikas pokyčiams

M. Statulevičius sako, kad NT rinkoje dabar neišvengiamai turi įvykti reikšmingos transformacijos, o tie, kurie nesiims sprendimų, ilgainiui gali likti užriby. Anot pašnekovo, kai kuriems galbūt teks keisti pastato funkcijas, kooperuotis su kitais verslais ar pritraukti naujų investuotojų, kurie atėję su kitokiu požiūriu galėtų pasiūlyti efektyvių sprendimų.

LNTPA vadovas priduria, kad kai kuriems NT vystytojams šių pokyčių jau reikėjo ir iki šiol, o pandemija tik paskatino imtis veiksmų čia ir dabar. „Tuos, kurie neinvestavo į atsinaujinimą, pandemija, deja, tik dar labiau paskatino „žūti“. Faktas, kad inertiškas veikimas ir galvojimas, kad viskas gali likti taip, kaip buvo prieš dešimtmetį ar daugiau, tikrai neveda prie augimo“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Anot jo, kol kas ryškiausi pokyčiai turi įvykti ir jau vyksta komercinio nekilnojamojo turto rinkoje. „Štai, viešbučiai jau transformuojasi. Ieškoma būdų, kaip keisti pastato funkcijas. Pavyzdžiui, vieni parduodami kaip būsimi senelių namai, kiti teikia taip vadinamo „co-living’o“ (liet. bendro gyvenimo) paslaugas ar, atsižvelgdami į realijas, plečia savo paslaugų spektrą“, – sako M. Statulevičius.

Gyventojai ir įmonės pasiryžę mokėti už tvarumą

M. Statulevičius pastebi, kad dabar NT sektoriuje veikiančiam verslui išties palankios galimybės atsinaujinimui ir tvarumo puoselėjimui.

„NT sektorius yra labai inertiškas, lėtas pokyčiams, bet dabartinė situacija paskatino veikti čia ir dabar. Tad šiuo metu puikus metas diegti technologijas, spartinančias NT vystymąsi. Tiesa, nekilnojamojo turto technologijos, taip vadinamos „proptech“ (angl. property technology,), jau yra kompanijų darbotvarkėse ir tai nėra kažkoks naujas „trendas“, bet, kaip minėjau, dabartinis metas tinkamas imtis sprendimų, kurie anksčiau galbūt buvo atidėliojami. Kalbu apie pažangių statybos medžiagų naudojimą, skaitmenizavimo, procesų optimizavimo ir kitus reikšmingus sprendimus tiek plėtojant, tiek finansuojant NT rinką“, – akcentuoja M. Statulevičius ir papildo, kad tie verslai, kurie turės žmones, atsakingus už inovacijų plėtrą, neišvengiamai laimės.

„Be to, būtina nepamiršti, kad Lietuva yra įsipareigojusi kuo daugiau investuoti į žaliąją energiją. Tam taip pat skiriama daug dėmesio. Pirkėjai, tiek gyventojai, tiek įmonės, vis labiau nori kurtis tvariuose pastatuose. Jie pasiryžę už tai daugiau mokėti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jam antrina ir Švedijos nekilnojamojo turto bendrovės „Eastnine“, Lietuvoje valdančios verslo centrus,  vadovas Kęstutis Sasnauskas, sakydamas, kad įmonės, ypač didžiosios užsienio kompanijos, vis dažniau renkasi tvarumą puoselėjančius pastatus. 

„Taip pat džiugina ir pastaruosius kelis metus matoma tendencija, kad vis daugiau Lietuvos valstybinių įmonių, rengdami biurų pirkimo ar nuomos konkursus, įtraukia būtiną sąlygą, kad pastatas turėtų tvarumo sertifikatus, būtų įvertintas atitinkamais standartais“, – komentuoja pašnekovas.

K. Sasnauskas sako, kad tvarumas į jų verslo darbotvarkę buvo įtrauktas dar 2016 metais, o dabartinė situacija investicijų į šią sritį tikrai nesumažins. Atvirkščiai, tik paskatins. Anot jo, tvarumo priemonės atsiperka per mažesnes energetines išlaidas, o galiausiai sutaupoma per visą pastato gyvavimo laikotarpį.

„Visi mūsų valdomi pastatai yra įvertinti BREEAM arba LEED sertifikatais.  Pastatuose naudojame žalią energiją. Esame išsikėlę tikslą, kad iki 2030 metų mūsų pastatai visai neskleistų CO2. Artimiausiu metu planuojame dar daugiau investuoti į saulės energiją – naudosime saulės parkuose gaminamą energiją. Norime, kad metų bėgyje iki 50 procentų mūsų naudojamos energijos būtų gaminama iš saulės. Taip pat turime įdiegę ne vieną sprendimą, leidžiantį taupyti vandenį ir energetinius resursus“, – komentuoja K. Sasnauskas.

Geriausia pagalba – leisti veikti

Tačiau ne visi verslai dabar gali investuoti į inovacijas ar atsinaujinimą. Kai kurie, ypač smulkesni, ieško galimybių, kaip apskritai neužsidaryti. M. Statulevičius sako, kad bene geriausia pagalba verslui šiuo metu yra leisti jam veikti, žinoma, laikantis, visų saugumo rekomendacijų ir reikalavimų.

„Kiekvieno situacija skirtinga. Priklauso, ir nuo to, kas gi stovi už to pastato „užnugario“. Vienų užnugaryje galbūt yra korporacijų, galinčių dengti šio laikotarpio nuostolius. O kiti ieško būdų, kaip išgyventi, kaip grąžinti paskolas, sprendžia dilemą – išsiparduoti ar ieškoti naujų investuotojų. Taip, yra subsidijos, bet jos gelbėja tik trumpą laikotarpį. Tai vienkartinė išmoka. Komerciniai bankai taip pat yra atidėję paskolų grąžinimą, bet po to vis tiek mokėti reikės,“ – komentuoja M. Statulevičius.

Jis taip pat sako kartais pasigendantis požiūrio ir supratimo, kad pagalbos teikimas turi įvykti kaip įmanoma greičiau. „Verslas yra solidarus, jis moka mokesčius, bet kai ateina laikas padėti, tos pagalbos reikia staigios – vertėtų ją suteikti, o po to jau, jeigu reikia, aiškintis dėl kažkokio piktnaudžiavimo ar nesusipratimų“, – teigia LNTPA vadovas.

Komentarai