„Litgrid“ baigė „Harmony Link“ ir Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą

2022 rugsėjo 30 d.
litgrid

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė  2019 metais pradėtą jūrinės jungties „Harmony Link“ ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą. 

„Sėkmingai sujungę tris Darbėnų seniūnijoje esančius sklypus į vieną ir užbaigę Darbėnų skirstyklos ir jūrinio kabelio su Lenkija „Harmony link“ statybos teritorijų planavimo darbus, kuriame vieną svarbiausių Lietuvos elektros perdavimo sistemos taškų vakarinėje šalies dalyje“, – „Litgrid“ pranešime teigė bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis. 

Pasak jo, objektą sudarys Darbėnų skirstykla, „Harmony Link“ keitiklių stotis ir 330 kV linija Darbėnai–Bitėnai.

„Šie trys sinchronizacijos projektai padidins elektros perdavimo tinklo patikimumą, komercinės prekybos galimybes ir reikšmingai prisidės prie elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos augimo“, – teigė R. Masiulis. 

Darbėnų skirstykloje bus prijungta nauja 140 km ilgio 330 kV linija Darbėnai–Bitėnai bei su Lietuvos tinklu per nuolatinės ir kintamos srovės keitiklių stotį susijungs 330 km ilgio 700 MW galios „Harmony Link“.

Pasak „Litgrid“, iš viso jau baigta daugiau nei 45 proc. sinchronizavimo darbų ir įgyvendinti 6 projektai.

Liepą R. Masiulis teigė, kad dėl karo Ukrainoje visoje Europoje smarkiai išaugus atsinaujinančių energijos išteklių poreikiui „Harmony Link“ projekto įgyvendinimas gali vėluoti kelerius metus iki 2027–2028 metų. 

680 mln. eurų vertės 330 kilometrų ilgio „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas. Tai bus antroji Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros jungtis – 2016 metais įrengta sausumos linija „LitPol Link“. 

Didžioji dalis 290 kilometrų ilgio kabelio bus tiesiama Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje, trasa taip pat kerta Švedijos ekonominę zoną.  

Tuo metu visas 66,1 mln. eurų (su PVM) vertės Darbėnų-Bitėnų projektas bus baigtas 2025 metais, darbus atlieka bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Litenergoservis“. 

Komentarai