Kazakevičius, turi dar vieną privalumą – jis maitinamas nuo vienfazio, o ne nuo trifazio įvado kaip standartiniuose liftuose – jam užtenka 220 voltų įtampos, taigi jungti jį galima tiesiog prie buitinio kištukinio lizdo. „Tai didelis privalumas ir naujus pastatus, ir jų atnaujinimą planuojantiems projektuotojams, nes ne visur yra galimybė įrengti trifazį įvadą arba tai yra labai sudėtinga“, – replikavo pašnekovas.

Kad nereikėtų išradinėti lifto

Bendrovės „Klaipėdos liftas“ vadovas J. Kazakevičius projektuotojams siūlo atkreipti dėmesį į kelis žingsnius, kurių negalima praleisti planuojant lifto įrengimą.

1. Būtina suprojektuoti ventiliaciją šachtoje – tai numatyta europinėse normose ir Statybos techniniame reglamente (standartinio iki 675 kilogramų keliamosios galios lifto šachtos ventiliacijos angos dydis – ne mažiau nei 200 milimetrų).

2. Būtina numatyti elektros įvadą viršutiniame aukšte. Reikalingi du įvadai: vienas – pavarai (vienfazis, jei liftas su „Hybrid“ pavara, arba trifazis kitais atvejais, be abejo, visada su įžeminimu), kitas – apšvietimui (paprastas vienfazis įvadas su įžeminimu).

3. Būtina įvertinti lifto durų atsparumą ugniai. Kebloka užduotis, jei keičiamas liftas sename daugiabutyje, nes neįmanoma pritaikyti visos apimties Statybos techninio reglamento. Specialisto patarimas: senuose daugiabučiuose iki 9 aukštų imtinai – E120; 10 aukštų ir aukštesniuose – EW60.

4. Šiuolaikiniai liftai turi būti prijungiami prie priešgaisrinės pastato sistemos. Kai jos nėra, reikia apgalvoti kitą lifto priešgaisrinio režimo aktyvinimo sistemą. Geriausia konkrečiu atveju pasitarti su liftų gamintojų atstovais.

5. Būtina tiksliai apskaičiuoti apkrovas – montuojant liftą tam tikri taškai turi atlaikyti didesnes apkrovas. Geriausia paprašyti lifto gamintojų brėžinio su apkrovų taškais.

6. Būtina pasirūpinti tinkama durų angokraščių apvadų apdaila. „Architektai turėtų dėmesingai planuoti angokraščių apdailą. Mediniai angokraščiai, kuriuos būtina apglaistyti, netinkami šio įrenginio prieigoms – tai vieta, patirianti vibraciją, kliudoma lagaminais ar pan. – visa tai greitai palieka žymių, – patirtimi dalijosi J. Kazakevičius. – Pagaliau prie metalinių, nerūdijančiojo plieno lifto durų geriau tinka apskardinti angokraščiai. Rečiau pasitaikantis variantas – kai atliekant laiptinės remontą pasirenkama kraštus apklijuoti keraminėmis plytelėmis.“

7. Būtina tiksliai apskaičiuoti lifto šachtos durų tvirtinimo vietas. „Jei siekiama įrengti su rateliais judantiems neįgaliesiems, taip pat vaikiškiems vežimėliams gabenti patogų liftą, pasislenka lifto angos vieta. Ji koreguojama visada, kai vietoj senųjų sovietinių liftų įrengiamas talpesnis, neįgaliųjų normas atitinkantis užsienio gamybos liftas. Reikia pažymėti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tad projektuotojams patariama kreiptis į lifto gamintoją“, – aiškino J. Kazakevičius.