Partnerio turinys
Urbanistinė tapatybė ir estetika tiesiogiai priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame kurdami viešąsias erdves. Šiandien stebime transformaciją – miestai siekia tapti autentiškesni ir tvaresni, o natūralus akmuo vis dažniau pasirenkamas kuriant ar atnaujinant aikštes, gatves, šaligatvius bei kitas erdves.
„Viešųjų erdvių patrauklumą formuoja architektų priimti sprendimai ir pasirinktos medžiagos. Mes tikime, kad kokybiškas natūralus akmuo padeda kurti tvarią ir ilgaamžę aplinką bei užtikrinti miestų erdvių eleganciją ir išraiškingumą. Tai aukščiausios „premium“ klasės medžiaga“, – akmens vertes išskiria grupei „Milsa“ priklausančio prekių ženklo „Ponas Akmuo“ vadovas Mindaugas Verbickas.
Akmens ateitis puošiant miestų kraštovaizdžius
Dar prieš 20 metų miestų kraštovaizdžiuose dominavo betoninės dangos ir plytelės, o natūralus akmuo daugiausia naudotas istorinėse senamiesčių zonose. Dabar jis tampa neatsiejama modernios architektūros dalimi. Ši danga harmoningai įsilieja į urbanistinį kraštovaizdį ir yra vertinama dėl savo atsparumo ir ekologiškumo.
„Pastebime, kad keičiasi rinkos supratimas, pasirenkama investuoti į tokius tvarius sprendimus kaip natūralios dangos. Tampa svarbus ne vienadienis rezultatas, o tai, kaip viešoji erdvė atrodys prabėgus ilgesniam laikotarpiui“, – akcentuoja M. Verbickas.
Akmuo yra ilgaamžis ir atsparus mechaniniams pažeidimams, dilimui bei atmosferos poveikiui. Jei betoninė danga jau po kelių ar keliolikos šalčio ciklų gali pradėti aižėti, trūkinėti, tai natūralaus akmens danga išliks nepažeista keliasdešimt ar kelis šimtus metų. Taisyklingai įrengtai dangai reikės tik minimalios priežiūros.
Gamyba be atliekų
„Vertinant per tvarumo prizmę, natūralus akmuo yra pirminė žaliava, kurią reikia apdoroti. Pagrindinis tikslas – sutrumpinti gamybos grandinę ir mažinti skirtingų procesų skaičių, nes kiekvienas jų prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos“, – gamybos užkulisius atskleidžia M. Verbickas.
Vadovas išskiria, kad, maksimaliai panaudojant pirminės žaliavos blokus, gaminama įvairi akmens produkcija – plokštės, borteliai, plytelės, trinkelės, o likusios pjovimo atraižos ir nuotrupos naudojamos akmens skaldai. Efektyvus gamybos ir apdirbimo procesų optimizavimas padeda užtikrinti, kad gamyba būtų be atliekų.
Populiarumas auga, bet susiduriama su iššūkiais
Nepaisant to, kad šiandien natūralus akmuo, granitas vis dažniau pakeičia betoną, projektuotojus pristabdo praktiniai iššūkiai. Prekių ženklo „Ponas Akmuo“ vadovas pripažįsta, kad natūralaus akmens dangos klojimas kartais reikalauja didesnių pradinių investicijų:
„Jeigu pasirenkamos tradicinės akmens spalvos, tai nebus didelių išlaidų reikalaujantis sprendimas, nebent pageidaujama unikalių, specialiomis apdirbimo technologijomis išgaunamų paviršiaus atspalvių ir tekstūrų. Dangos kainą lemia ir tai, kad Lietuvoje nėra lauko dangoms tinkamo natūralaus akmens, jį tenka importuoti, o logistikos kaštai sudaro reikšmingą akmens dangos kainos dalį projekto vietoje. Tačiau, vertinant ilguoju laikotarpiu, akmens dangos yra gerokai ekonomiškesnis sprendimas.“
Vainius Pilkauskas, kraštovaizdžio architektas, UAB „Želdynai“ Kraštovaizdžio architektūros studijos vadovas:
„Kraštovaizdžio architektūros projektų esmė yra suderinti esamą gamtą, funkcinius sprendimus ir estetines vertybes, siekiant sukurti tvarią, kviečiančią aplinką bei socialinę gerovę. Vis dažniau miestiečiai atsigręžia į gamtą ir vertina miestą supančią aplinką.
Natūralus akmuo yra unikaliomis savybėmis išsiskiriantis gamtos produktas, saugantis per milijonus metų susidariusią struktūrą, galinčią suteikti viešajai erdvei savitumo ir ją praturtinti. Kadangi patys neturime tiek daug akmens, kaip būna kituose kraštuose, kiekvienas gaminys suteikia išskirtinumo ir pasakoja istoriją. Akmens universalumas ir ilgaamžiškumas padeda kurti šiuolaikiško, kokybiško ir tvaraus miesto aplinką. Tačiau vis daugiau dėmesio siūlyčiau kreipti į tvarius sprendimus, lietaus vandens sugerdinimo, karščio salų mažinimo miestuose problematiką, o akmenį naudoti kaip priemonę šiems iššūkiams įveikti.“
Akmens pėdsakai Lietuvos miestuose
M. Verbicko nuomone, įgyvendinant šiuolaikinės architektūros projektus ir puoselėjant urbanistinį paveldą, viena didžiausių siekiamybių – architektūrinė darna: „Turėtume siekti harmoningo santykio tarp pastatų architektūros, viešųjų erdvių ir susisiekimo infrastruktūros įrengimo. Tik darni visų šių miesto urbanistinių dalių vienovė gali padėti užtikrinti estetiką ir tvarumą.“
Vienas geriausių darnios architektūros pavyzdžių, anot vadovo, yra rekonstruotas Vilniaus Paupio kvartalas. Įmonė šiame projekte tiekė natūralaus akmens plokštes 80 x 40 x 6 (h) cm, šviesiai pilkos ir rausvos spalvos. Iš viso panaudota daugiau nei 500 kv. m ploto granito plokščių, kurios buvo vežamos iš Portugalijos.
Bendrovė prisidėjo ir prie kitų miesto tapatybę formavusių projektų. Atnaujinant Raudonės pilį integruotos granito trinkelės ir bortai, padėję atgaivinti autentišką istorinio objekto architektūrą.
O Visagine rekonstruotoje Sedulinos alėjoje panaudota per 10 000 kv. m įvairaus dydžio grindinio plokščių ir po 2 km laiptų pakopų bei bordiūrų. Šis projektas ne tik išsiskyrė savo apimtimi, bet ir harmoninga konversija – alėja tapo ypač estetiška ir patvaria reprezentacine erdve.
Publikacija spausdinta žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2025 m. pavasario numeryje.
