Blog

Lietuvos paviljoną Kinijoje projektuos architektai iš Kauno

„Office De Architectura“
Projekto vizual.

Lietuvos architektų biuras „Office De Architectura“ pasirašė sutartį projektuoti nuolatinį Lietuvą reprezentuojantį paviljoną Bengbu mieste Kinijoje.

Kompanija „Lookwe“ ir garsus filantropas Ma Guoxiang nuo 2012 m. Bengbui mieste (Anhui provincijoje) kuria pirmą Kinijoje muziejų lauke – Senovės Kinijos namų parką. Jame bus eksponuojama apie 450 išsaugotų ir į teritoriją atgabentų originalių tradicinės architektūros pastatų. Parke taip pat kuriasi galerijos, muziejai, mokslinių tyrimų, edukacinės įstaigos, plėtojama turizmo infrastruktūra, kurią pilnai išvysčius per dieną parkas priims iki 30 000 lankytojų: Bengbu miestas įsikūręs geografinėje linijoje tarp šiaurės ir pietų Kinijos, greituoju traukiniu iš Pekino pasiekiamas per tris su puse, iš Šanchajaus – per dvi valandas.

3,4 kv. km užimančioje teritorijoje esanti sala skirta užsienio šalių paviljonams. Vienas jų – Lietuvos. Paviljono projektavimą, statybą ir priežiūrą finansuos parko administracija.

Prieš daugiau nei metus diskusijas su parko kūrėjais inicijavusi Lietuvos ambasada Kinijoje kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė atvirą kvietimą Lietuvos architektams teikti paraiškas projektuoti paviljoną. Iš 13 savo kūrybinį portfolio ir motyvacinius laiškus pateikusių komandų kompanija „Lookwe“ išsirinko jaunus architektus iš Kauno „Office De Architectura“ – tai Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas, Paulius Vaitiekūnas.

Andrius Ropolas (kairėje), Jautra Bernotaitė ir Paulius Vaitiekūnas. J. Šuminaitės nuotr.

Andrius Ropolas (kairėje), Jautra Bernotaitė ir Paulius Vaitiekūnas. J. Šuminaitės nuotr.

„Tai bene pirmasis toks Lietuvos architektų darbas šioje milžiniškų galimybių šalyje“ sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė, „iki šio etapo ėjome dvejus metus, o viskas prasidėjo nuo vieno iš daugelio Lietuvą pristatančių pokalbių. Jame Kinijos verslininkai paprašė padėti pasirinkti architektus iš Lietuvos – iškart kreipėmės į Architektų sąjungą, nes numatyti terminai buvo itin trumpi“.

„Lietuva ir Lietuvos architektai Ambasadorės Inos Marčiulionytės dėka ištraukė laimingą kortą. Į pasiūlymą pasinaudoti neįtikėtina proga reikėjo sureaguoti žaibiškai. Pirmas mūsų pasiūlymas organizuoti įprastą architektūrinės idėjos konkursą šiuo atveju netiko: viena – kinai nenorėjo laukti (architektų pavardes norėjo turėti per kelias savaites), antra – konkursui organizuoti nebuvo lėšų. Todėl pasiūlėme kinams rinktis architektus pagal jų portfolio ir motyvacinius laiškus. Džiaugiamės geranorišku, efektyviu bendradarbiavimu su Lietuvos Ambasada Kinijoje – dirbant kartu pavyko kinus įtikinti, jog Lietuvos paviljonas, sukurtas Lietuvos architektų taptų parko dalimi“ – pasakojo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, „Simboliška, kad šis projektas atliepia Lietuvos architektų sąjungos pastangas ne vien kelti architektūros kokybę šalyje organizuojant vietinius ir tarptautinius konkursus, bet ir reprezentuoti mūsų kūrėjus pasaulyje. Ypač džiaugiamės jaunos architektų komandos sėkme“.

Projekto vizual.

Projekto vizual.

Kaip ir jo pasirinkimo būdas, šis projektas – netradicinis. „Projektuodami paviljoną stengėmės ir atsisakyti klišių, ir kurti autorinę lietuviškumo interpretaciją. Lietuvą pristatantis paviljonas turi tapti Lietuvos dalele kitoje šalyje, todėl nusprendėme būtent tai ir padaryti – į Kiniją perkėlėme dalį Lietuvos“ sako architektas Andrius Ropolas, „Office de Architectura“ partneris. „Priešingai nei dažnai statomi šalis reprezentuojantys laikini paviljonai, šis stovės nuolatos – tai mus vertė kitaip galvoti apie šalies reprezentacijos galimybes. Išnaudojome šį projekto išskirtinumą ir pasiūlėme gyvą, augantį, iš gamtos sukurtą pastatą. Taip medžiai, pieva, vanduo tapo svarbiausiomis pastato dalimis ir Lietuvą reprezentuojančiais elementais“.

Neįmanoma neatspėti, kas „pakišo“ paviljono idėją – žvelgiant iš viršaus, paviljono projektas atrodo lyg Lietuvos statistikos metraščio iliustracija. Statinys taps ne tik eksponatų saugojimo vieta, bet ir tiksliu – ir kartu poetišku – Lietuvos fizinės struktūros pristatymu: kalvotas pievas, miškus, ežerus ir upes ir miestų grindinį simbolizuojantys architektūros elementai plane užima tiksliai tokią pat dalį, kaip ir mūsų šalyje. Lietuvos kultūra pristatoma paviljono viduje. Ekspozicijoje, kuri užims apie 400 kvadratinių metrų, bus eksponuojami tradiciniai amatai, rankdarbiai, gintaras ir išsamiau supažindinama su mūsų šalimi. Įgilintą vidaus erdvę sups nedidelis amfiteatras, skirtas kameriniams renginiams, o lauke, ant paviljono stogo plytinčioje lietuviškas lankas primenančioje pievoje, šiltuoju sezonu taip pat bus galima organizuoti susibūrimus.

Paviljono stogo planas.

Paviljono stogo planas.

Projektuojamas paviljonas natūraliai ir darniai įsilieja į jį supančią parko aplinką, tačiau lieka išskirtinis: „Pastatas yra plastiškas, jis iš visų pusių atrodo kitaip. Ant jo galima lipti, į jį galima nusileisti, jame galima sušlapti. Jis nedidelis, tačiau siūlantis daugybę skirtingų potyrių – kaip ir Lietuva“, – pasakoja A. Ropolas.

Bengbu Senovės Kinijos namų parke savo paviljonus šiuo metu planuoja ir keletas kitų Europos šalių, tačiau mūsiškis turėtų lankytojams atsiverti pirmasis. Apie 30 metrų skersmens apskritas pastatas iš viso užims apie 700 kvadratinių metrų plotą. Numatoma, kad statyba prasidės jau 2020 metais.

Projekto koncepcijos autoriai: Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas, Paulius Vaitiekūnas, Ronaldas Pučka.

Lietuvos architektų sąjungos inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.