V. Revuckas.

Sąvoką šifruoja skirtingai

Inžinerijos ir konsultacijų kompanijos „Sweco Lietuva“ vyriausiojo architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio žodžiais, jau tuo metu, kai Lietuvoje dar tik ėmė kaltis renovacijos daigai, ir architektūros, ir miestų planavimo specialistai prakalbo apie kompleksinės kvartalinės modernizacijos svarbą. Tačiau, anot pašnekovo, iki šiol šią sąvoką skirtingi žmonės supranta įvairiai.

„Mano galva, kvartalinė renovacija nereiškia, kad viso kvartalo namus vienu metu reikia apklijuoti vata, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles ir pėsčiųjų takelius. Yra daugybė klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Kokią tai duos naudą? Ar kvartale atjaunės gyventojai? Senuosiuose daugiabučiuose – vieno tipo būstai, ar žmonės norės tokiuose gyventi? Kiek teko bendrauti su jaunais asmenimis, jų atsakymas būna „ne, nenorime“. O mes visuomenės pinigus kišame į tokio turto atnaujinimą, – kalbėjo buvęs „Vilniaus plano“ architektas M. Pakalnis. – Kvartalinė renovacija turėtų reikšti sisteminį planuotą atnaujinimą, aiškinantis, ir ko reikia patiems gyventojams, ir ko verta konkrečiai toji miesto dalis, kokios galimybės pakeisti užstatymą, patankinti jį ar paretinti, pažeminti ar paaukštinti. Pirmiausia reikėtų kompleksiškai įvertinti situaciją ir tada imtis visuomenei pačių efektyviausių sprendimų.“

Specialisto teigimu, ir Vokietijoje buvo atlikta gausybė tyrimų, siekiant atsakyti į šiuos klausimus. „Žinoma, čia situacija kiek paprastesnė – gyventojai neprivatizavo butų. Valstybė suteikė pinigų, renovavo namus, tačiau žmonės vis tiek nėjo ten gyventi. Ji ėmė aiškintis priežastis ir rado tuos dalykus, kuriuos paminėjau“, – teigė M. Pakalnis.

Kartais geriau nugriauti

Pašnekovas prisipažino kol kas negirdėjęs argumentų ir nematęs skaičiavimų, kiek kainuotų kokio nors kvartalo perstatymas.

„Antai Londone kvartalai iš tikrųjų pertvarkomi kompleksiškai, didinant butų skaičių, keičiant būstų planavimą, erdvių struktūrą, mažinant kiemus, tiesiog iš esmės pertvarkoma tam tikra miesto dalis. Jei į perstatomas teritorijas pakliūva privatūs būstai, yra nustatyti tam tikri šio turto paėmimo mechanizmai, kompensacijos tvarka, tai yra būna numatytos civilizuotos procedūros, kaip tokiu atveju reikia elgtis“, – nesena patirtimi iš vieno tokio projekto pristatymo Didžiojoje Britanijoje dalijosi M. Pakalnis.

Pašnekovas neneigė, kad renovuoti ištisus kvartalus, be abejo, yra geriau nei pavienius namus, tačiau esą vargu ar tai situaciją pagerins iš esmės.

„Šiandien Lietuvoje tik viena problemų yra šiluminė varža, ir ji yra pati mažiausia. Mano galva, kur kas didesnė problema yra atviros struktūros, per dideli kiemai, privačių erdvių, saugumo stoka“, – įvardijo kompanijos „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas-urbanistas M. Pakalnis.