Ir, žinoma, itin aktualus yra finansinis modelis. Vokiečiai kaip vieną pagrindinių finansuotojų turi nacionalinį banką, tačiau lėšos pritraukiamos ir iš kitų finansavimo šaltinių. Manyčiau, Lietuvoje irgi galėtų veikti lėšų kooperacijos modelis“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.

D. Matonienė viliasi, kad per kelerius metus jau bus galima išplėtoti konkrečius pilotinių projektų rezultatus. Pirmasis demonstracinio kvartalinės renovacijos projekto, kuris bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su vokiečių ekspertais, dalyvių susitikimas Vokietijos Desau mieste įvyko praėjusį mėnesį. Kito darbinio susitikimo Lietuvoje metu vokiečių ekspertai pateiks išvadas apie kiekvienos iš trijų savivaldybių atrinktą kvartalą, įvertins, ar įgyvendinus projektą bus realu jo patirtį pritaikyti kitiems šalies miestams.

„Startas duotas, kitais metais bus formuojamos paraiškos kvartalinėms investicijoms. Tačiau ir šiandien turime tam tikrų įgyvendintų kvartalinės renovacijos užuomazgų. Gal kiek mažesnės apimties praktinių pavyzdžių galima pamatyti Jonavoje ir Druskininkuose“, – pridūrė aplinkos viceministrė D. Matonienė.

Projektas įstrigo, tačiau liko įdirbis

Prisimindamas „Eco-Life“ projektą Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas svarstė, kad tuo metu Lietuvai jis buvo veikiausiai per ankstyvas.

„Tai buvo eksperimentinis projektas ir pirma galimybė renovuoti namus kvartalais. Tuo metu, Europos Komisijai skyrus dalį lėšų, buvo atliktas išsamus energinis kvartalo namų auditas, moksliniai tyrimai, parengtos galimybių studijos, tačiau nebuvo rasta pagrindinių darbų finansavimo šaltinių. Trejus metus beldėmės į tuometės Vyriausybės duris, vis dėlto finansuoti projektą nesiryžta, nes renovacijos mechanizmas dar nebuvo paleistas. Manyta, kad viename miestelyje renovuoti kvartalą būtų per didelis iššūkis. Projektas baigėsi iki galo neįgyvendintas, tačiau šiandien turime nemažą įdirbį“, – konstatavo pašnekovas.

Pilotiniam projektui Birštone neatsitiktinai parinktas su sanatorijomis besiribojantis kvartalas centrinėje miesto dalyje – norima, kad ši reprezentacinė erdvė būtų gerai matoma kurorto svečiams. Kvartalo teritorijoje skaičiuojami 24 pastatai.

„Jau esame renovavę pagrindinę gatvę, dalį viešųjų pastatų, manome, kad įdirbis nemažas, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti projektą. Kiek anksčiau viešumoje pasklido informacija, esą gyvenamieji pastatai bus renovuojami Vokietijos lėšomis, tačiau iš tiesų tam turėsime naudoti tą patį renovacijos mechanizmą kaip iki šiol, o viešosios erdvės, komunikacijos, vaikų žaidimų aikštelės, aplinka bus tvarkomos už viešuosius pinigus, ir šiems poreikiams finansavimo mechanizmo kol kas dar ieškome“, – aiškino Birštono savivaldybės administracijos direktorius V. V. Revuckas.

Pašnekovo nuomone, dėl kvartalinės renovacijos naudos šiandien abejonių nekyla, tačiau reikėtų įvertinti ir tam tikras grėsmes. „Pirma, žemė – ne savivaldybės, o retas kuris daugiabutis turi priskirtą konkretų sklypą. Be to, jei kokiame nors kvartale atsiras vienas kitas namas, kurio gyventojai nenorės renovacijos, priverstiniu būdu to padaryti negalėsime. Galbūt reikėtų tam tikro mechanizmo, kuris suteiktų galimybę priimti sprendimą renovuoti daugiabutį, jei, tarkime, jo šiluminė sienų varža yra mažesnė nei nustatyta konstanta“, – svarstė Birštono savivaldybės atstovas V.