• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Lazdijų rajonas: situaciją pakeistų didesnis noras veikti

2014 rugsėjo 14 d.

Lazdijų rajono vadovai linkę susikoncentruoti ne į investicijų pritraukimą ir verslo skatinimą, bet į save. Taip galima pagalvoti pažvelgus į strateginiuose planuose išdėstytą viziją – tapti pažangiausia savivaldybės administracija Lietuvoje.

Panašu, kad viena ekonomiškai silpniausių savivaldybių šalyje nuleido rankas ir mato nedaug perspektyvų pakilti nuo dugno. Aukštas nedarbo lygis, pramonės ir stambių įmonių nebuvimas, vienas mažiausių regione ir visoje šalyje pritraukiamų tiesioginių užsienio investicijų kiekis, menkas patrauklių investuoti objektų skaičius – tai vienos didžiausių rajono problemų.

Jų sąrašą dar papildo tai, kad mažai išplėtota infrastruktūra menkina investicijų pritraukimo potencialą, gyventojai senėja ir nuolat daugėja socialinių pašalpų gavėjų, o apie pačią savivaldybę mažai žino ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojai. Grėsmę rajono plėtrai kelia ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, gyventojų pasyvumas, nemaža šalia esančios Lenkijos konkurencija.

Teigiamų dalykų įžvelgiama daug mažiau: patogi geografinė padėtis, nes rajonas ribojasi su Lenkijos ir Baltarusijos siena, rajoną kerta automobilių keliai ir geležinkelis, galimos palankios sąlygos kaimo turizmo sektoriaus plėtrai.

Viliamasi, kad naujų galimybių suteiks europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statyba, Mockavos geležinkelio krovinių terminalo statybos projektas ir pramonės zonos įkūrimas. Ji driekiasi palei geležinkelio liniją tarp Šeštokų ir Mockavos, čia galvojama apie krovos, sandėliavimo bei logistikos įmonių veiklą. Mockavos pramonės zonoje planuojami investiciniai projektai – vieni didžiausių Pietų Lietuvoje. Šios pramonės zonos įkūrimas kartu su Mockavos terminalo statyba leis sukurti papildomų darbo vietų ir plėtoti smulkųjį bei vidutinį verslą, teikiantį aptarnavimo paslaugas šioje zonoje įsikūrusioms įmonėms. Ilgainiui tai gali gerokai sumažinti nedarbo lygį savivaldybėje.

Tačiau kol kas prastėjančią ekonominę Lazdijų rajono situaciją patvirtina nuolat mažėjanti savivaldybės biudžeto pajamų dalis iš savivaldybės teritorijoje surenkamų mokesčių ir iš dalies didėjanti valstybės dotacijų dalis savivaldybės biudžete. Savivaldybės teritorijoje surenkamų savivaldybės biudžeto pajamų dalis 2008 metais siekė 25,28 proc., o 2012-aisiais – tik 20,19 proc. viso savivaldybės biudžeto.

Savivaldybė save guodžia gyventojų apklausomis: dauguma palankiai vertina gyvenamąją aplinką rajone, 66 proc. jaunimo ir 84 proc. vyresnio amžiaus žmonių mano, kad situacija Lazdijų rajono savivaldybėje per pastaruosius trejus metus gerėja.

Visai ką kita skelbia oficiali statistika. Šių metų pradžioje nedarbo lygis Lazdijų rajono savivaldybėje siekė 18,8 proc. ir gerokai viršijo ir Alytaus apskrities, ir bendrą šalies vidurkį. Lazdijų rajono savivaldybėje nuolat didėja socialinės pašalpos gavėjų dalis. 2012 metais šis rodiklis siekė 14,5 proc. ir beveik du kartus viršijo bendrą Lietuvos vidurkį (7,4 proc.). Išlaidos socialinėms pašalpoms Lazdijų rajono savivaldybėje nuo 2009 metų iki 2011 metų padidėjo 194 proc., socialinės pašalpos gavėjų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 172 proc.

2011–2013 metais Lazdijų rajono savivaldybėje pastebimai sumažėjo individualių įmonių skaičius – nuo 83 iki 75.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad