Pasibaigusį 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimo laikotarpį kelininkai prisimena su ilgesiu ir nekantraudami laukia naujojo 2014–2020 metų laikotarpio. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad, viena vertus, darbai ir automobilių kelių, ir geležinkelių sektoriuose anaiptol nėra sustoję. Kita vertus, jau rudenį tikimasi naujų projektų starto.
– Kaip vertintumėte dabartinę situaciją pagal susisiekimo infrastruktūros projektus? Ar darbai nėra sustoję pasibaigus ES finansavimo periodui?
– Iš tiesų projektų įgyvendinimo požiūriu 2007–2013 metų finansavimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs. Iki 2013-ųjų pabaigos buvo pasirašytos visos sutartys, reikalingos ES fondų lėšomis finansuotiniems projektams įgyvendinti, o skirtais pinigais turime teisę naudotis iki 2015 metų pabaigos. Todėl pradėti projektai tęsiami, juos tikimės sėkmingai užbaigti, ypač automobilių kelių, jūrų uostų, oro uostų plėtros projektus.
Degančių projektų nėra, tačiau nerimą kelia informacinės visuomenės plėtra. Nors rangos konkursai įvykę ir projektų vykdytojai žinomi, laiko baigti darbus liko nedaug. Todėl gali iškilti grėsmė, kad laiku nebus įvykdyti įsipareigojimai, ir tuomet dalį ES fondų lėšų tektų grąžinti. Žinoma, to labai nesinorėtų, taigi stengsimės daryti viską, kad taip neatsitiktų.
– Ko tikitės iš naujojo ES finansavimo laikotarpio? Ar bus patenkinti lūkesčiai?
– Praėjusiame finansavimo laikotarpyje mums buvo skirta beveik 5,4 mlrd. litų. 2014–2020 metų laikotarpiu numatyta apie 5 mlrd. litų. Atrodytų, kad skiriama suma mažesnė, tačiau pasikeitė lėšų skyrimo sistema. Valstybėms yra numatoma tam tikra pinigų suma ir skiriamas atitinkamas laikotarpis tuos pinigus panaudoti tikslingai.
Jeigu iki 2016 metų kuri nors šalis nepateiks projektų ar nepradės jų įgyvendinti, neišnaudota suma grįš į bendrą biudžetą. Tuomet valstybės narės vėl galės teikti projektus, ir tie pinigai bus skirstomi iš naujo. Jeigu mes savo projektus įgyvendinsime nedelsdami, yra tikimybė gauti papildomų ES fondų lėšų kitų valstybių sąskaita. Manome, kad taip ir nutiks.
Reikia pastebėti ir tai, kad sąlygos ES finansavimui gauti nuolat griežtinamos. Europos Komisija (EK) pageidauja, kad prioritetai būtų teikiami geležinkelių infrastruktūrai plėtoti ir tam būtų skiriama ne mažiau kaip 70 proc. visų transporto sektoriui tenkančių ES lėšų. Lietuvoje geležinkelių infrastruktūros projektams suteikiama apie 34 proc., automobilių kelių – apie 59 proc. visų lėšų. Kitose ES valstybėse šios proporcijos kardinaliai skiriasi: geležinkelių infrastruktūrai skiriama apie 16 proc., o likę pinigai atitenka automobilių kelių infrastruktūrai. EK laikosi nuostatos, kad norint daugiau dėmesio skirti ekologinei būklei gerinti būtina skatinti geležinkelių transportą: plėsti tinklą, įrengti naujus privažiavimus ir pan.
Mums, mažai valstybei, pristatyti krovinius nuo durų iki durų yra patogiau autotransportu, nes atstumai šalies viduje tikrai nedideli. Todėl mums paranku išlaikyti ligšiolinį balansą, nes Lietuvoje yra nemažai neasfaltuotų žvyrkelių, žmonės nori turėti kokybiškus automobilių kelius. Reikia tik pasidžiaugti, kad neseniai tarp EK ir Baltijos šalių buvo pasirašyta partnerystės sutartis, kuri leistų naudoti jau naujame finansiniame laikotarpyje numatytas lėšas pagal anksčiau pateiktus projektus, ir jų nereikės iš naujo peržiūrėti numatant prioritetą geležinkeliams.
– Tai kokios geros naujienos laukia transporto sektoriuje?
– Į transporto sektorių stengiuosi žiūrėti kaip į visumą, neišskirdamas autotransporto, geležinkelių ar kurios nors kitos transporto rūšies. Ir viskam reikia skirti atitinkamą dėmesį. Galima sakyti, kad turime vienintelį jūrų uostą, kuris strategiškai yra labai svarbus. Tačiau jeigu rūpinsimės vien juo, nesuprasdami, kad prie jūrų uosto reikia ir geležinkelio privažiavimų, ir automobilių kelių infrastruktūros, ir logistikos centrų – kam tuomet bus reikalingas toks uostas? Plėtojant vieną transporto infrastruktūros elementą reikia numatyti, kaip jis kompleksiškai derės su kitais transporto segmentais.
– Užsiminėte apie jūrų uostą. Kokius su juo susijusius aktualiausius klausimus reikia spręsti?
– Dabar ekvatorijos gylis siekia 14 metrų, bet prie krantinių tokio gylio nėra, bent jau ne prie visų. Todėl esame numatę tikslingų terminalų krantinėse gylį padidinti iki 14 metrų, kad čia galėtų būti iki galo pakraunami „Panamax“ tipo laivai ir jiems nereikėtų dalies krovinio vykti į kitus uostus. Tai suteiktų mūsų uostui daugiau patrauklumo, būtų galima orientuotis į dar didesnę rinką.
Antras svarbus darbas – užbaigti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą. Mums patikėta kuruoti laivų apsisukimo vietos išgilinimo, krantinės įrengimo darbus.
