Kol procesas nesibaigdavo, tol darbai negalėdavo pajudėti. Dabar tvarka kitokia: žemės savininkas gali kreiptis į teismą, tačiau dėl to darbai nestabdomi. Žemė vis vien būna paimama visuomenės reikmėms, o teisme toliau sprendžiamas atlygio už ją klausimas. Tad tikimės, kad rudenį kai kurie darbų etapai bus pradėti.
– Lietuva yra ES pakraštyje, ir geri keliai bei kita sutvarkyta infrastruktūra atrodytų būtini tarsi kokybiška vizitinė kortelė. Ar ES neskiria tam papildomo dėmesio?
– Pasienyje esantys keliai traktuojami kaip vietos reikšmės, todėl jų tvarkymas yra tik šalies vidaus reikalas. Žinoma, stengiamės pagerinti situaciją, tačiau dėmesys skiriamas ne tik keliams. Yra sudarytas trimetis tarpinstitucinis planas, kurio įgyvendinimą prižiūrės Susisiekimo ministerija, Pasienio apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas. Yra numatyta investuoti per milijoną litų atidarant papildomus sienos pravažiavimo postus, išplečiant aikšteles ir kitą reikalingą infrastruktūrą jau veikiančiuose postuose.
– Skaudūs eismo įvykiai savaime skatina užduoti klausimą, kaip būtų galima pagerinti eismo saugumą. Kas daroma šiuo klausimu?
– Šiais metais pradėsime įgyvendinti pilotinį projektą – įrengsime kelias vietas su visos informacijos apie pravažiuojančius automobilius nuskaitymu. Bus fiksuojama krovininių transporto priemonių ašių apkrova, ar sumokėtas kelių mokestis, ar galioja techninė apžiūra, kiti duomenys. Išbandžius, kaip tai veikia, bus nuskaitomi ir lengvųjų automobilių duomenys. Tačiau didžiausią įtaką eismo saugai turi asmeninis kiekvieno vairuotojo supratimas, kaip jis turi elgtis kelyje.
Kol bus galvojama, kad nedideli taisyklių pažeidimai, viena ar kita taurelė alkoholio nepadarys jokios bėdos, tol padėtis vargu ar keisis. Galime sumontuoti stipriausias apsaugines kelių atitvaras, užlyginti visas duobes, griežtinti techninę apžiūrą. Tačiau nepadės niekas, jeigu sunkiasvorio sunkvežimio vairuotojas lėks negalvodamas apie galimus liūdnus padarinius. Todėl reikia ir toliau šviesti visuomenę.
Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2014/7
