Blog

Kvartalinės renovacijos projektų nauda neabejojama

kvartalinė renovacija
Vieni pilotinių kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinami Birštone.

Užuominų, kad pasenusius daugiabučius reikia modernizuoti ne pavieniui, bet ištisais kvartalais, būta vos pradėjus įgyvendinti šią programą. Šiandien kitokio modelio nebeįsivaizduojama, kvartalinės renovacijos naudą mato ir gyventojai, ir savivaldybės, pačios prisidedančios prie tokių projektų įgyvendinimo.

Pirmieji pavyzdiniai projektai

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas teigė, kad su kaupu pasiteisino praėjusiais metais priimtas sprendimas prioritetą skirti ne pavienių daugiabučių atnaujinimui, bet kvartalinei renovacijai.

„Iš pradžių nuogąstavome, kaip bus sureaguota. Tačiau mūsų lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Daugelis savivaldybių labai teigiamai sureagavo į tokį modelį, parengė kvartalų energinio naudingumo programas, suformavo pačius kvartalus, kuriuose būtų tikslinga renovuoti pastatų grupes“, – sakė M. Narmontas.

Anot jo, kvartalinė renovacija turi nemažai privalumų, kurie iš pradžių ne taip aiškiai pastebimi, tačiau turi didelę reikšmę. Antai atnaujinus grupę pastatų iš centralizuoto šildymo katilinių galima tiekti žemesnės temperatūros šilumnešį, vadinasi, galima mažinti šildymo sąnaudas.

„Modernizuojant kvartalą galima iš naujo suplanuoti viešąją infrastruktūrą: poilsio zonas, vaikų žaidimų aikšteles, automobilių stovėjimo vietas, apšvietimą ir kitką“, – kalbėjo M. Narmontas.

Jis priminė, kad kuriant kvartalinės renovacijos modelį glaudžiai bendradarbiauta su Vokietijos federaline aplinkos ministerija. Buvo pasidalyta gerąja praktika kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimo srityje, gauta finansinė parama trijų bandomųjų kvartalinės renovacijos projektų programoms parengti. Kaip jau žinoma, šie projektai įgyvendinami Utenoje, Birštone ir Šiauliuose.

Įgyvendinant kvartalinės renovacijos projektą Birštone pirmiausia buvo atlikti išsamūs pasirinkto kvartalo namų energiniai auditai, moksliniai tyrimai, galimybių studijos. Bandomajam projektui neatsitiktinai parinktas su sanatorijomis besiribojantis kvartalas centrinėje miesto dalyje – norėta, kad ši reprezentacinė erdvė būtų gerai matoma kurorto svečiams. Atliekant darbus atnaujinti ne tik gyvenamieji namai, bet ir viešieji pastatai, sutvarkyta pagrindinė gatvė.

Atnaujinti energiškai neefektyviausi namai

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja Simona Ramanauskienė pabrėžė, kad pagal paskutinį aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) vienas iš prioritetinių atrankos kriterijų buvo planuojamo atnaujinti daugiabučio įtraukimas į savivaldybės parengtą kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Pagal minėtą kriterijų į artimiausiu metu planuojamų finansuoti projektų sąrašą pateko 168 daugiabučiai.

„Tokie rezultatai rodo, kad kelerius metus iš eilės formuotas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą įgauna realų pavidalą. Vien faktas, kad daugiau nei pusė artimiausiu metu planuojamų įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektų įtraukti į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, aiškiai nubrėžia pagrindines renovacijos kryptis ateičiai – didžioji dalis pastatų bus atnaujinta ne pavieniui, o kvartalais“, – sakė S. Ramanauskienė.

Ji taip pat paminėjo, kad nemažą įtaką Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo procesams, orientuojantis į kvartalų atnaujinimą, padarė minėti demonstraciniai projektai Šiauliuose, Birštone ir Utenoje.

„Tai buvo pirmieji, bet tvirti žingsniai, žengti kvartalų atnaujinimo kryptimi. Tad jei dar praėjusiais metais tik kelios šalies savivaldybės turėjo pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, tai šiandien tokias programas, apimančias vieno, dviejų ar daugiau kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti 25 šalies savivaldybės, kuriose parengtų tokių programų skaičius siekia 51“, – pažymėjo BETA atstovė.

Geri pavyzdžiai užkrečia

Teigiamų pavyzdžių, kad gyventojai išjudėtų ir patys imtųsi iniciatyvos modernizuoti daugiabučius, Akmenėje kurį laiką trūko. Tačiau ledai netruko pajudėti: gyventojai greitai pamatė renovacijos privalumus, galimybę gyventi šiltame ir komfortiškame būste, taupyti šilumos energiją ir už tai mokėti nedaug. Nedideliame mieste informacija iš lūpų į lūpas sklinda greitai ir vis daugiau daugiabučių namų įsitraukė į modernizavimo programą.

Akmenėje netrukus bus galima grožėtis ir įgyvendintu kvartalinės renovacijos projektu. Yra parengta šio miesto V. Kudirkos gatvės daugiabučių namų kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa. Šis kvartalas pasirinktas todėl, kad jame jau yra modernizuota daugiau nei pusė daugiabučių, bus modernizuoti dar keli gyvenamieji ir trys viešieji pastatai.

Akmenėje savivaldybė ir iki šiol prisidėdavo prie modernizavimo proceso. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Rasos Stonienės teigimu, prie modernizuojamų daugiabučių sutvarkoma aplinka. Jos manymu, gyventojai nori sutvarkytos aplinkos, todėl ilgai įkalbinėti imtis namo modernizavimo nereikia. Juo labiau kad tenka džiaugtis ne tik gražiu namu ir sutvarkyta aplinka – pagrindinis renovacijos privalumas yra šiltas ir komfortiškas būstas, ženkliai sumažėję mokesčiai už šildymą.

Klaipėdiečiai irgi gana aktyviai dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Uostamiesčio savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad neseniai Klaipėdos mieste situacija buvo kitokia. Atliktos gyventojų apklausos rodė palyginti nedidelį susidomėjimą daugiabučių modernizavimo programa, norą joje dalyvauti. Pirmaisiais Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo metais į procesą gyventojai žiūrėjo nepatikliai. Tačiau vos tik buvo atnaujinti pirmi keli namai, viskas kardinaliai pasikeitė. Gyventojams reikėjo realių pavyzdžių, kaip gali atrodyti renovuoti namai, kaip galima sutaupyti šildymui, kaip galima gyventi komfortiškiau ir mokėti mažiau. Todėl dabar patys klaipėdiečiai imasi iniciatyvos, kad jų pasenęs būstas būtų atnaujintas.

Atsakymai bus vėliau

Dar tuomet, kai Lietuvoje tik ėmė kaltis renovacijos daigai, tiek architektūros, tiek miestų planavimo specialistai prakalbo apie kompleksinės kvartalinės modernizacijos svarbą. Tačiau urbanistai kviečia kiek plačiau žvelgti į kvartalinės renovacijos sąvoką ir pasirūpinti ne tik namų šiltinimu, automobilių stovėjimo vietomis bei pėsčiųjų takais.

Yra daugybė klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Kvartalinė renovacija turėtų reikšti sisteminį planuotą atnaujinimą, aiškinantis, ir ko reikia patiems gyventojams, ir ko verta konkrečiai toji miesto dalis, kokios galimybės pakeisti užstatymą, patankinti jį ar paretinti, pažeminti ar paaukštinti. Tai yra pirmiausia reikėtų kompleksiškai įvertinti situaciją ir tada imtis visuomenei pačių efektyviausių sprendimų.

Anot BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjos S. Ramanauskienės, įvertinti, ar kvartalinės renovacijos programos įgyvendintos sėkmingai, bus galima tik baigus jas įgyvendinti. O daugumos programų įgyvendinimo pabaiga numatoma 2022–2023 metais. „Ne vienerius metus vykdomos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai renkasi renovaciją dėl dviejų esminių dalykų – pasikeitusios gyvenimo kokybės ir mažesnių kainų už šildymą. Visi kiti kriterijai, tokie kaip padidėjusi nekilnojamojo turto vertė, lieka antrame plane“, – atkreipė dėmesį S. Ramanauskienė.

Anot jos, nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiai namai yra didmiestyje ar provincijoje, visų jų gyventojai nori sumažinti sąskaitas už šilumą ir susikurti komfortiškas gyvenimo sąlygas. O tam ir yra skirta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa.

 RĖMĖJO TURINYS 

    bimforum.lt (670x110)

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.