Užklydę į naujai renovuotus daugiabučių namų kvartalus Utenoje, miesto svečiai pasijaučia kaip užsienyje. Žmonės čia ilsisi, bendrauja, vaikai žaidžia saugiose, sertifikuotose žaidimų aikštelėse, o išpuoselėta aplinka suvienija bendruomenę. Daugiabučių namų gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, jaučiasi atsakingi už tvarką: net ir menkiausias suoliuko įbrėžimas nelieka nepastebėtas.
Utena – vienas pirmųjų šalyje miestų, prieš kelerius metus patekusių į bandomąjį kvartalinės daugiabučių renovacijos projektą. Renovacijos metu modernizuojami ne tik prieš pusę amžiaus statyti daugiabučiai, bet ir suformuojamos naujos žaliosios zonos, automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiamas modernus apšvietimas, įkuriami sporto aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės, rekonstruojami kvartalo teritorijose esantys visuomeninės paskirties objektai ir kt.
Utenos rajono savivaldybė Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programoje dalyvauja nuo 2016 metų. Programos iniciatorės – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Vokietijos federalinė aplinkos ministerija.
Patirties sėmėsi Vokietijoje
Kelis kartus Utenos r. savivaldybės atstovai vyko į Vokietiją, paskui susitiko Lietuvoje – Utenoje, Šiauliuose, Birštone.
Utenos r. savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas pasakojo, kad per viešnagę Vokietijoje trijų savivaldybių atstovai gavo daug vertingų žinių, kaip analizuoti situaciją, pagal kokius kriterijus atrinkti renovuotinus ir energiškai neefektyviausius kvartalus, kokius teritorijų planavimo dokumentus ir kitą techninę dokumentaciją parengti.
Vokietijos federalinės aplinkos ministerijos specialistaiteiravosi, kiek tipinis daugiabutis mūsų šalyje turi savininkų. Pavyzdžiui, Vokietijoje įprastai daugiabutis priklauso vienam ar keliems savininkams – valstybei, savivaldybei ar investuotojams, nuomojantiems būstus privatiems asmenims. Sužinoję, kad Lietuvoje daugiabučiai turi 20–40 savininkų (atsižvelgiant nuo butų skaičiaus), vokiečiai stebėjosi, kaip, ruošiantis modernizacijai, pavyksta suderinti kelių dešimčių ar net kelių šimtų (jei rengiamasi kvartalinei renovacijai) žmonių norus, kaip pavyksta gauti sutikimus.
Taigi pirmiausia po mokymų su Vokietijos kolegomis, specialistais, Utenos savivaldybės ir butų ūkio atstovai parengė kvartalų energinio efektyvumo didinimo 2018–2024 m. programą, išskyrė kelis prioritetinius kvartalus.
Miestas, kuriame šildymo sąnaudos – vienos mažiausių
Šiuo metu Utenoje šilumos kaina – viena mažiausių Lietuvoje. Dar iki pradedant kvartalinę renovaciją šiame mieste, gavus lėšų iš ES fondų, buvo tobulinama ir inžinerinė infrastruktūra, renovuoti šilumos tinklai, pakeistos visos šilumos trasos.
Šilumos tinklai dirbo gana efektyviai, gyventojai nepatyrė didelių šilumos nuostolių, todėl buvo apskaičiuota, kad daugiabučių namų renovacija atsipirktų vidutiniškai per 20 m., o kai kurių namų – ir viršytų 20 m. atsiperkamumo terminus. Taigi dalį gyventojų buvo gana sudėtinga įtikinti dėl renovacijos būtinybės. Kai kuriuos uteniškius ryžtis pokyčiams paskatino viešųjų erdvių greta daugiabučių modernizacija.
Tačiau, kaip teigė Utenos butų ūkio atstovai, daugiabučių renovacija džiaugiasi ir gyventojai, renovaciją vertinę skeptiškai: atnaujinus pastatus, sutaupoma daugiau nei 60 proc. kaštų. Butuose temperatūra net ir labai šaltomis dienomis nenukrinta žemiau 20 °C, tvyro maloni atmosfera. Galima palyginti: anksčiau nesandariuose butuose papūtus stipresniam vėjui temperatūra nukrisdavo iki 15 °C.
Kvartalinė renovacija: kaip paskatinti bendruomenę?
Nemažai gyventojų nerimauja dėl paskolų, kurias tenka imti renovacijai. Tačiau šalies bankai sudaro labai palankias galimybes pasiskolinti, o, kaip pasakoja Utenos butų ūkio atstovai, nemažai gyventojų už renovaciją visiškai atsiskaito per kelerius metus, nors paskolas reikia išmokėti tik per 20 metų.
Utenos r. savivaldybės atstovai daug dirba edukuodami gyventojus dėl renovacijos kaštų. Dedamos visos pastangos, kad mieste būtų renovuojama kuo daugiau ne pavienių namų, o namų grupių (kvartalų). „Skatinome žmones kalbinti kaimynus, kad jie susiburtų į didesnę bendruomenę. Kai kurie namai prisijungė, kai kurie kategoriškai atsisakė, bet mes, norėdami paskatinti gyventojus, ėmėme lėšas iš biudžeto ir tvarkėme infrastruktūrą. Teigiamu pavyzdžiu įkvėpėme nemažai uteniškių“, – pasakoja N. Malinauskas.
Atnaujinus numatytus daugiabučius, savivaldybė įsipareigojo kompleksiškai sutvarkyti juos supančią teritoriją: išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti, paplatinti šaligatvius, įrengti žaliąsias zonas, pertvarkyti vidinius kiemelius, įrengti vaikų žaidimų aikšteles ir kt.
Dar viena iš savivaldybės paskatų gyventojams – parengti techniniai projektai
Prieš pradedant daugiabučių renovaciją, buvo parengti daugiabučių namų kvartalų teritorijų specialieji planai, paskui – kvartalų infrastruktūros sutvarkymo techniniai projektai. Šiuo metu Utenos r. savivaldybė yra parengusi kvartalų infrastruktūros sutvarkymo techninius projektus beveik visiems miesto kvartalams.
Techninių projektų nauda, pasak N. Malinausko, – akivaizdi: jei žmonės imsis iniciatyvų surinkti lėšas ir tvarkyti teritoriją savivaldybei prisidedant, nekils didesnių biurokratinių kliūčių, renovacijos darbus bus galima pradėti bent keliais mėnesiais anksčiau: maždaug tiek laiko trunka parengti techninį projektą. Beje, kitose savivaldybėse techninių projektų rengimo paslauga yra mokama ir gula ant gyventojų pečių.
Du bandomieji kvartalai
Pirmasis, išvydęs dienos šviesą, yra Utenos Dauniškio kvartalo renovacijos projektas. Darbai šiame kvartale pradėti 2016 m. vasaros pabaigoje. Šiuo metu dalis kvartalo visiškai atnaujinta: Dauniškis primena jaukius Švedijos daugiabučių kvartalėlius.
Baigus Dauniškio kvartalo darbus, pradėta ir vienos Aukštakalnio kvartalo dalies renovacija. Anot, N. Malinausko, pagal energijos suvartojimą tai buvo pats neefektyviausias Utenos miesto kvartalas, beje, ir bandomasis.
Pirmiausia renovuota Aukštakalnio kelių namų grupė, jungianti vientisą teritoriją. Renovavus pastatus, nuspręsta nuosekliai tvarkyti šioje teritorijoje suprojektuotą infrastruktūrą: sutvarkyti pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti želdynus, žaliąsias erdves, apšvietimo tinklus, įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Pasak savivaldybės atstovų, tokia kvartalinės renovacijos eiga – pati nuosekliausia.
Per dvejus metus į dalies Aukštakalnio kvartalo renovaciją investuota per 800 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.
Renovuotas ir kvartale esantis vaikų darželis
Savivaldybė savo lėšomis renovuoja ir Aukštakalnio kvartalo teritorijoje esantį lopšelį-darželį „Pasaka“. Pastatas buvo įtrauktas į viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą. „Pasakos“ investicijų projektą vertino BETA.
Lopšelio-darželio renovaciją planuojama užbaigti 2021 m. III ketvirtį. Renovacijos metu šiltinamos sienos, pamatai, keičiami langai, šildymo sistema, pirmame pastato aukšte įrengiamas grindinis šildymas, visame pastate – rekuperacinė šildymo sistema, renovuojami inžineriniai tinklai, keičiamas apšvietimas ir kt. Utenos r. savivaldybė lopšelio-darželio renovacijai skyrė per 1 mln. eurų.
Pagal optimistinį scenarijų Aukštakalnio kvartalo renovaciją planuojama užbaigti 2023–2024 metais. Tai būtų visiškai baigtas bandomasis savivaldybės kvartalinės renovacijos projektas. Skaičiuojama, kad viso miesto daugiabučių infrastruktūrai sutvarkyti reikėtų apie 17–20 mln. eurų.
PARTNERIO TURINYS