Diskusijos, kur iki 2018-ųjų – valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus – turėtų iškilti paminklas dr. Jonui Basanavičiui, vis dar be rezultatų. Tiesa, sostinės savivaldybės atstovai žada – kitą mėnesį bus paskelbtas galutinis sprendimas.
Dėl paminklo dr. J. Basanavičiui vietos specialistai nesutaria kone 15 metų. Praėjusį rugsėjį Vilniaus valdžia surengė viešą diskusiją, kurios metu atsiklausta visuomenės nuomonės. Daugiausia palaikymo sulaukė idėja paminklą statyti priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
Vilniaus savivaldybė informavo, kad vasario 24-ąją vykusiame miesto tarybos posėdyje darbo grupė darkart pristatė argumentuotus siūlymus dėl tinkamiausios paminklui vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė taip pat pasiūlė paminklą dr. Jonui Basanavičiui statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Pagrindinis argumentas – ši miesto erdvė istoriniu, kultūriniu ir urbanistiniu bei architektūriniu požiūriu yra glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine J. Basanavičiaus veikla.
Paminklas iškiltų istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.
Aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją – reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai. Daugumos architektų nuomone, ši erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti.
Darbo grupės manymu, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kultūros ministro siūlytas K. Sirvydo skveras akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo: nepavyko atrasti nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti J. Basanavičiaus paminklui.
Susipažinusi su darbo grupės išvadomis, galutinį sprendimą, ar skirti vietą dr. Jono Basanavičiaus paminklui pastatyti priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Aušros Vartų gatvėje, taryba priims kito posėdžio metu kovo mėnesį. Tuomet bus skelbiamas atviras konkursas, kuriame bus kviečiami dalyvauti architektai ir skulptoriai. Ilgą laiką svarstyta skulptūrą lieti pagal Rapolo Jakimavičiaus maketą, kuris priklauso Nacionaliniam muziejui, tačiau vėliau apsispręsta ieškoti kitų idėjų skulptūrai.
Vilniaus mero pavaduotojo Gintauto Palucko teigimu, būsimo architektūrinių ir skulptūrinių sprendinių konkurso sąlygų projektas jau yra ruošiamas. Planuojama, kad konkursas galėtų įvykti iki spalio mėnesio, tuomet būtų imtasi aikštės priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją sutvarkymo ir skulptūros realizavimo darbų. G. Paluckas tiki, kad iki 2018 metų vasario visi darbai bus baigti. „Mes imamės atsakomybės baigti visas diskusijas, priimti sprendimą ir padaryti darbus. Kitaip mes dar 5 ar 10 metų diskutuosime, ir bendro sutarimo čia nebus. Šitoje situacijoje teks pritaikyti demokratijos principus“, – komentavo mero pavaduotojas.
Situacija, kuomet keliolika metų nesutariama dėl paminklo vietos, Lietuvoje ne naujiena. Panaši keliolikos metų istorija lydėjo ir paminklo poetui Adomui Mickevičiui statybas.